Studijavimas 9

Atpirkimas Ir Atsteigimas

     Pranašų ir apaštalų nusakytasis atsteigimas turi sekti atpirkimą kaipo teisinga ir loginē sekmē. Dievo patvarkymu teikiančiu atpirkimą, visi žmonēs, jei jie savo valia nesipriešins išganingai didžiojo Išganytojo galybei, turi buti išgelbēti nuo pradinēs bausmēs, “sugedimo vergautēs,” mirties, kitaip atpirkimas butų be naudos visiems.

     Reiškia, musų Viešpaties mirties ir prisikēlimo tikslu buvo ne tik gyvąją žmoniją  palaiminti, valdyti ir atsteigti, bet ir [156] turēti autoritetą, arba pilną kontrolę ant mirusių, taip kaip ir ant gyvų, užtikrinant savo atpirkimo labdaringumą tiek vieniems, tiek kitiems.*)

     Jis “atidavē save [atatinkama kaina] už visus,” kad Jis galētų palaiminti visus ir suteikti kiekvienam žmogui individinį ištyrimą gyvenimui. Sakyti, kad Jis davē “atpirkimą už visus,” ir sakyti, kad tik sauja atpirktųjų gali apturēti kokią naudą iš to, yra nesuomonē; tąsyk reiktų manyti, kad Dievas priēmē atpirkimo kainą ir paskui atsisakē atpirktuosius paliuosuoti, arba kad Viešpats, atpirkęs visus, nesugebējo, ar nenorējo savo pirmojo, labdaringojo sumanymo įvykinti. 

     Dieviškųjų planų neatmainomumas, nemažiau kaip dieviško teisingumo ir meilēs tobulumas atmeta tokią mintį ir prieštarauja jai ir suteikia mums užtikrinimo, kad pradinis labdaringasis planas, kurio pamatu buvo atpirkimas visų, bus, pilnai įvykintas Dievo “atatinkamu laiku,” ištikimi tikintieji bus paliuosuoti nuo adominēs pasmerkties ir jiems bus sugrąžinta proga grįžti prie Dievo sunų, teisių ir laisvių, kurias jie turējo pirma nusidējimo ir prakeiksmo.

Prior experience with evil will be a great advantage during the new trial.

     Pirmasis tyrimas žmogaus, kuris išējo praradimu palaiminimų [157] išpirmo suteiktų, tikrumoje yra prityrimo laime ištikimaširdžiams, ačiu atpirkimui, kurį Dievas patiekē. Bet tas, kad žmonēs yra atperkami nuo pirmosios bausmēs neužtikrina, kad jie, individiniai tiriami amžinąjam gyvenimui, negali neparodyti klausumo, be kurio nei vienas negali įeiti į amžiną gyvenimą. 

     Žmogus bus pilnai prasergētas dabartinēs prityrties nuodēme ir jos karčia bausme; o kuomet, ačiu atpirkimui jam bus duota kitas individinis tyrimas, po akių ir kontrolēs to, kuris taip numylējo jį, kad savo gyvastį atidavē už jį ir kuris nenori, kad kas nors pražutu, bet kurio noru yra, kad visi sugrįžtų prie Dievo ir gyventų, tai galime buti tikrais, kad tik liuosa valia neklausantieji gaus bausmę antrame teisme. 

     Tąja bausme bus antroji mirtis, nuo kurios nebus atpirkimo, paliuosavimo, nes nebutų tikslo antram atpirkimui ar tolesniam tyrimui. Visi bus pilnai pamatę ir paragavę gero ir blogo; visi bus matę ir prityrę Dievo gerumo ir meilēs; visi bus turēję pilną, teisingą individinį ištyrimą gyveniman prie tinkamiausių sąlygų. 

     Daugiau negalima reikalauti ir daugiau nebus duota. Tasai tyrimas nuspręs ant visados, kas bus teisus ir šventas visokiausiuose tyrimuose; ir taipgi nutars, kas bus neteisus ir nešventas ir vis bus suteptas prie visokiausių tyrimų.

The Adamic trial - "As in Adam all die, so in Christ shall all be made alive."
I Corinthians 15:22

     Jis vis sakys, “Toji siela, kuri nusideda, turēs mirti;” ir žmogaus padētis nebus geresnē, kiek ją apystovos liečia, negu padētis ir apystovos Rojuje; bet didelis skirtumas bus del padidējusios žinotēs. 

     Prityrimas blogo, palygintas su [158] prityrimu gero, kuris padidēs pas kiekvieną tyrime ateinančiąją gadynę, bus patogumu, per kurį antrojo tyrimo sekmēs plačiai skirsis nuo pirmojo sekmių, del kurių dieviškoji Išmintis ir Meilē parupino “atpirkimą visiems” ir tokiu budu užtikrino naujojo tyrimo palaiminimą visiems. 

     Patogesnio tyrimo, patogesnio įstatymo, patogesnių sąlygų, ar apystovų negalima sugalvoti kaipo priežasčių antram atpirkimui ar tolesniam tyrimui Tukstantmečio gadynēs anapusy.

     Kai-kurie atējo pasaulin tokie silpni ir nupuolę, kad šito pasaulio dievui, Šētonui, yra lengva juos klaidinti ir laikyti imtiniais, apleidus ir apsiautus nuodēme; ir visi daug maža yra šitoje įtakoje, taip kad net jiems norint daryti gera, blogas atsiranda, kurį jie norētų daryti, yra beveik negalimas, o blogas, kurio jie nenorētų daryti, yra beveik neišvengiamas.

     Šitie keli turi priskaitytus jiems (ir jie gauna tikējimu) visus atsteigimo palaiminimus, kurie bus teikiami pasauliui ateinančiąją gadynę. Jie, nors nēra tobuli, neatsteigti į tikrąjį Adomo stovį, tačiaus su jais apsieinama taip, kad atlyginus už skirtuma. Del jų tikējimo į Kristų, jie yra skaitomi tobulais ir todēl yra atsteigti į tobulumą ir dieviškąją malonę jau kaipo liuosi nuo nuodēmēs. 

     Jų netobulumai ir neišvengiamos silpnybēs yra atsveriami atpirkimo ir jiems nepriskaitomi; juos atstovi Atpirkējo tobulumas. Todēl Bažnyčios tyrimas del skaitymo jos stovinčia Kristuje, yra tiek pat teisingas, kaip ir tas, kurį pasaulis turēs laike tyrimo. Visas pasaulis bus supažindintas pilnai su teisybe ir kiekvienas priēmusis jos išlygas ir sąlygas bus skaitomas ne nusidējēliu, o sunumi, kuriam visi atsteigimo palaiminimai yra žadēti.

     Kitas skirtumas tarpe šitų dviejų tyrimų yra tame, kad apystovos ateinančioje gadynēje, visuomenēje, valdžioje ir t. t., palyginti bus tinkamesnēs teisiesiems, negu dabar, kur tikējimas ir klausumas bus atlyginama, o nuodēmē nubaudžiama; kuomet dabar, šito pasaulio kunigaikščiui valdant, Bažnyčios tyrimas yra nepatinkamose [160] apystovose teisumui, ištikimumui ir t. t. Bet tas, kaip jau matēme, bus atlyginta garbēs ir dieviškos prigimties šlovēs dovana teikiama Bažnyčiai šalia amžinojo gyvenimo dovanos.

     Tačiau reikia atminti, kad ne skausmas ir mirimo kančios, o mirtis — gyvybēs pranykimas — kuriuomi kančios, passibaigia, yra bausme už nuodēmę. Kentējimas yra tik pripuolamas ir bausmē ant daugelio nukrinta mažu kentējimu, arba be jokio kentējimo. Toliau pareina atsiminti, kad Adomas pralaimējo gyvenimą, pralaimējo jį ant visados; ir nei vienas jo ainių neįstengē atpirkti savo kaltes, ar atgauti pražudytąjį pavildą. 

     Visa žmonija yra numirusi arba miršta. Ir jei žmonēs negali atpirkti savo kalčių pirma mirties, tai tikrai jie negali jų atpirkti numirę — kuomet jie negyvena. Bausme už nuodēmę buvo ne tik numirime, su privilegija ir teise vēl sugrįžti į gyvenimą. Išduotoje bausmēje nebuvo nieko pasakyta apie paliuosavimą. (1 Moz. 2:17) 

     Todēl, atsteigimas yra Dievo liuosos malonēs, ar valios darbu. Ir, kaip tik bausmē buvo užtraukta, net ją beišduodant, Dievo liuosa valia buvo pareikšta, kuri, kuomet bus įvykinta, pilnai pareikš Jo meilę.

     Vienok pažadējimas lig šiol yra geras: visi bus palaiminti, kuomet atsteigimo, ar atnaujinimo laikas ateis. (Apašt. Darb. 3:19) Be to, kadangi palaiminimas reiškia malonę ir kadangi Dievo malonē buvo atimta ir jos vietą užēmē prakeikimas, užējęs per nuodēmę, tai šitas pažadējimas busimojo palaiminimo reiškē prakeiksmo atitraukimą ir todēl sugrįžimą į Jo malonę. Tas taipgi reiškia, kad Dievas arba atleis, atmainys savo įsakymą ir išteisins nusikaltusią žmoniją, arba, kad Jis turējo tam tikrą planą, sulig kurio ji galējo buti atpirkta, kitam užmokant žmogui paskirtą bausmę.

     Dievas nepaliko Abraomo abejonēje sulig to, kokis Jo planas yra, bet įvairiais paveikslingais aukavimais, kuriuos visi einantieji prie Jo turējo daryti, parodē, kad Jis negalējo atsileisti ir neatsileido ir nedovanojo nuodēmēs; ir kad vienintēlis budas ją ištrinti ir bausmę už ją panaikinti, tai užtenkama auka atatinkama bausmei. Tas buvo parodyta Abraomui labai reikšmingu budu: Abraomo sunus, kuriame susikaupē palaiminimas, visųpirmiausia turējo buti paaukotas pirma, negu jis galēs palaiminti ir Abraomas gavo jį iš numirusių tarpo paveiksle. (Žyd. 11:19)

Abraham and Isaac

     Jis galējo samprotauti: Jei Dievas sykį atmainē savo Žodį, tai kodēl Jis negali ir vēl jo atmainyti? Jei Jis atsileidžia kas del mirties prakeiksmo, tai ar Jis negali atsileisti kas del malonēs ir palaiminimo? 

     Bet Dievas nepalieka mus tokiame netikrume. Jis duoda mums gerą savo [162] teisingumo ir neatmainingumo užtikrinimą. Jis negalējo kaltēs pateisinti net ir mylēdamas žmones taip, kad

“Jis nesigailējo savo vienatinio Sunaus, kuriam leido numirti už mus visus.”

     Pilnas patenkinimas, arba atatinkama kaina už visus žmones šitokiu budu buvo atiduota į Teisingumo rankas — kuri turējo buti panaudota “savo laiku” ir tas, kuris šitaip atpirko visus, turi, pilną galę atsteigti visus, kurie per Jį ateis prie Dievo.

“Kaip vieno prasižengimu užtraukta pasmerkimas ant visų žmonių, taip vieno teisumu suteikta dykai visiems žmonēms dovana gyvenimą atgauti. 

“Kaip vieno žmogaus nepaklausymu daugelis padaryta nusidējēliais, taip vieno žmogaus klausumu daugelis padaryta teisiais.” (Rom. 5:18, 19)

     Dalykas yra aiškus: Kiek žmonių tapo mirties dalyviais del Adomo nuodēmēs, tiek jų gaus gyvenimo privilegijas siulomas musų Viešpaties Jezaus, kuris numirē už juos ir per pasiaukojimą tapo Adomo atstovu peržengto įstatymo akyvaizdoje ir tokiu budu “atidavē save kaipo atperkamąją kainą už visus.” Jis numirē, “teisus už neteisius, kad Jis galētų nuvesti juos pas Dievą.” (1 Petro 3:18)

     Tačiaus Apaštalo pareiškimas yra toks, kad, kaip pasmerkimo nuosprendis yra išplēčiamas ant visos Adomo sēklos, taip per musų Viešpaties Jezaus Kristaus atsidavimui Tēvo patvarkymui per paaukojimą [163] savęs musų labui, nemokama dovana yra išplēčiama ant visų — atleidimo dovana, kuri, jei yra priimta, sudaro pateisinimą arba pamatą amžinam gyvenimui. 

     Ir “kaip per vieno žmogaus neklausumą daugelis tapo padaryta nusidējēliais, taip per vieno klausumą daugelis bus [ne buvo] padaryta teisiais.” 

     Jei viena atpirkimo kaina, be musų priēmimo jos, padarytų mus teisiais, tąsyk tektų skaityti, per vieno klausumą daugelis buvo padaryta teisiais.

     Bet kadangi Kristus yra atlyginimu (patenkinimu) už viso pasaulio nuodēmes, tai ačiu tam visi žmonēs gali buti išteisinti ir paliuosuoti nuo bausmēs už Adomo nuodēmę per Jį — einant Naująja Sutartimi.

"He is risen."

     Tas pats neiškreipiamas teisingumas, kuris kadaise pasmerkē žmogų mirtin, dabar stoja už paliuosavimą visų, kurie išpažįsta savo nuodēmes, jieško gyvenimo per Kristų.

“Tai Dievas, kuris išteisina — kas yra tas, kuris pasmerkia? Tai Kristus, kuris numirē; taip, tas, kuris vēl prisikēlē, kuris net yra po Dievo dešinēs, kuris taipgi užsistoja už mus.” — Rom. 8:33, 34.

“Dievo Avinēlį, kuris naikina pasaulio nuodēmes” — kuris yra “atlyginimu [patenkinimu] už musų [Bažnyčios] nuodēmes ir ne tik už musų, o ir už viso pasaulio nuodēmes.” (Jono 1:39; 1 Jono 2:2)

     Kadangi mirtis yra bausmē arba atlyginimas už nuodēmę, tai kuomet nuodēmē yra panaikinta, atlyginimas turi pranykti savo laiku. Kiekviena kita pažiura butų netinkama ir neteisinga. 

     Tas, kad dar nēra atsigriebta nuo adominių nuostolių, nors mažne du tukstančiai metų praējo nuo to laiko, kaip musų Viešpats numirē, nei kiek nekalba prieš atsteigimą taip kaip ir tas, kad keturi tukstančiai metų praējo prieš Jo mirtį nēra įrodymu to, kad Dievas nerengē atpirkimo pirma pasaulio įkurimo. 

     Du tukstančiai metų po Kristaus mirties ir keturi tukstančiai metų pirma jos, buvo laikai paskirti kitoms darbo dalims, besirengiant prie “visų daiktų atsteigimo laikų.”

Each for himself will have a full chance to prove, by obedience or disobedience, his worthiness or unworthiness of life everlasting.

     Šito pasaulio dievas vienus apakino dalinai, kitus visiškai ir jie tenka atgriebti nuo apjakimo taip kaip ir nuo mirties, kad jie, kiekvienas sau, turētų pilną progą paklausumu įrodyti savo vertumą, ar nepaklausumu nevertumą amžinam gyvenimui. Tąsyk tie, kurie parodys save nevertais gyvenimo, vēl numirs — antrąja mirtimi — [165] nuo kurios nebus atpirkimo ir todēl nebus prisikēlimo. 

     Mirtis, kuri ateina del Adomo nuodēmēs, ir visi netobulumai, kurie ją seka, bus prašalinti atpirkimu, kuris yra Jezuje Kristuje; bet mirtis, kuri ateina kaipo individinē sekmē, liuosos valios atsakomybē, yra galutina. Šita nuodēmē neturi atleidimo ir bausmē už ją, antroji mirtis, bus amžina — ne amžinas mirimas, o amžina mirtis — mirtis nepertraukiama prisikēlimo.

The redemption through Christ is to be as far-reaching as the sin of Adam.

     Tačiaus nei vienas negali įvertinti šito Švento Rašto argumento, kuris nesutinka su Švento Rašto pareiškimu, kad mirtis — esybēs užgesimas — yra atmokējimas už nuodemę.

     Tie, kurie mano, kad mirtis yra gyvenimas kančiose, ne tik nepaiso priešingų žodžių mirtis ir gyvenimas reikšmēs, bet dar įsivelia į dvi nesąmoni. Yra nesąmonē manyti, kad Dievas norētų palaikyti Adomo esimą kančiose amžinai del kokios nors nuodēmēs, kurią jis galējo padaryti, o ypatingai del mažo prasižengimo suvalgymu uždrausto vaisiaus. 

     Arba vēl, jei musų Viešpats Jezus atpirko žmoniją, numirē už mus, tapo musų atpirkimo kaina, nuējo mirtin, kad paliuosuoti mus nuo jos, tai ar nēra aišku, kad mirtis, kurią Jis iškentējo už neteisingus, buvo lygiai tos pačios rušies, kuriai visa žmonija buvo pasmerkta? 

     Taigi, ar Jis kenčia amžinas kančias už musų nuodēmes? Jei ne, tai nubaudimas už musų nuodēmes buvo mirtis taip tikrai, kaip ir kad Jis numirē už musų [166] nuodēmes, o ne gyvenimas kokioj nebutų prasmēj ar sąlygoj.

AR ATSTEIGIMAS PRITAIKOMAS.

     Kai-kurie yra manę, kad jei bilijonai numirusių prisikeltų, tai jiems nebutų vietos ant žemēs; ir kad, jei butų jiems vietos, tai žemē negalētų išmaitinti tokios daugybēs žmonių. Yra net sakoma kai-kurių, kad žemē yra vienas didelis kapinynas, ir kad jei visi numirusieji prisikeltų, tai jie susimindžiotų vienas kitą, neturēdami vietos.

     Tai yra svarbus pastebējimas. Kaip tas butų keista, jei atrastume, kad Biblijai beskelbiant prisikēlimą visiems žmonēms, tikras išmatavimas parodytų, jog jiems nēra kur atsistoti ant žemēs! 

     Taigi pasižiurēkime: išskaitliuokime, o pamatysime, kad tai yra nepamatuota baimē. Mes atrasime, kad yra užtektinai vietos “atsteigimui visų,” taip kaip 

“Dievas pasakē visų savo šventų pranašų lupomis.”

     Toliau, nesišykštēkime ir paskaitykime kiekvienam šimtmečiui tris gentkartes, arba trisdešimts trejus metus vienai gentkartei, nors anot 1 Mozēs knygos 5, nuo Adomo iki tvano, per vieno tukstančio šešių šimtų ir penkiasdešimts šešių metų laikotarpį, buvo tik vienuolika gentkarčių, arba apie šimtas ir penkios dešimtys metų kiekvienai gentkartei.

     Dabar pasižiurēkime: šešiuose tukstančiuose metų yra šeši šimtmečiai; trys gentkartēs kiekvienam šimtmečiui nuo Adomo padarytų šimtą ir aštuonias dešimts gentkarčių; o keturiolika šimtų milijonų gentkartēje padarytų du šimtu ir penkiadešimts du bilijonus (252,000,000,000) viso žmonijos skaičiaus nuo sutvērimo iki dabartinio laiko, skaitant šituo duosnumu, kuris duoda daugiau, negu dvigubą tikrąjį skaičių.

     Duodami dešimtį ketvirtainių pēdų paviršio kiekvienam negyvam kunui užimti, atrasime, kad Texas, kaipo kapinēs, šituo skaitliojimu sutalpintų šešis šimtus, šešiasdešimt bilijonų, septynis šimtus aštuonioliką milijonų ir aštuoniasdešimt tukstančių (660,718,080,000) kunų, arba beveik trigubai tiek, kiek išneša musų perdētas skaičius žmonių gyvenusių ant žemēs.

     O Airijos sala (trisdešimts dviejų tukstančių ketvirtainių mylių plotas) suteiktų stovimos vietos daugiau, negu dvigubam skaičiui žmonių, net musų perdētu apskaitymu.

ATSTEIGIMAS AR EVOLIUCIJA.

     Kai-kurie gali sakyti, kad Švento Rašto liudymas apie žmonių atsteigimą į buvusyjį stovį neatatinka mokslo ir filosofijos mokinimams, kurie įtikinamai rodo mums į augštesnį šito dvidešimto šimtmečio protą ir paduoda šitą kaipo galutinį įrodymą to, kad pirmykštis žmogus turējo buti, palyginant, labai mažo proto, kuris, kaip jie sako, yra plētotēs išdava. Šituo žvilgsniu atsteigimas į buvusį stovį butų toli gražu nepageidaujamas ir priešingas palaiminimui.

     Bet nesiskubinkime tikēti, kad šita filosofija yra nesumušama; jei mes turētume atmesti apaštalų mokinimus apie nuodēmēs ir mirties pradžią ir atsteigimą į pradinį tobulumą, tai mes, budami teisingais, turētume atmesti jų liudymus visai ir apie kiekvieną dalyką, kaipo neįkvēptus ir todēl neturinčius specialēs svarbos ar autoriteto. Todēl faktų šviesoje trumpai ištirkime šitą populerējančią pažiurą ir pamatykime kaip gili jos filosofija yra.

     Todēl šitą gadynę galima skaityti ir vadinti Smegenų Gadyne. Smegens stumia didžiuosius dienos darbus. Smegens paima valdžios vadžias; ir žemēs elementai, oras ir vanduo paimama valdyti. 

     Žmogus uždeda savo ranką ant visų fizinių jiegų ir vis palengva įgyja tokios galybēs ant gamtos karalijos, kuri parodo, kad galų gale jis galēs Aleksandro Selkirko žodžiais sušukti, ‘Aš esu viešpačiu visa to, ką aš matau’.”

     Mums taipgi tenka atminti, kad mokslinis tyrinējimas, nors yra patartinas ir jo patarimai skaitytini, anaiptol nēra neklaidingas savo išvadomis. Ir nenuostabu, jei jis eilių eilēmis įrodē savo paties teorijas klaidingomis esant, atminus, kad tikras mokslininkas yra tik tyrinētojas, bandantis prie daugybēs neprielankių apystovų ir kovodamas mažne su nepergalimomis sunkenybēmis, sužinoti iš Gamtos didžiosios Knygos žmogaus ir jo namų istoriją ir likimą.

Geneva Bible

     Geras abiejų knygų pažinojimas parodys jas esant sandermingomis; bet iki mes įgysime tokį pažinojimą, turime duoti pirmystę Dievo Apreiškimui ir tas apreiškimas turi buti saiku tarp Dievo vaikų, pagal kurį klaidingųjų žmonių suradimai turi buti sprendžiami.

     Gal mes galų gale atrasime, kad išradimai ir patogumai, apskritas švietimas ir platesnis bei didesnis žinotēs pasklidimas yra priskaitytini ne didesniam smegenų turiui, o tinkamesnēms apystovoms naudotis smegenimis.

     Kad smegenų turis [171] šiandien yra didesnis, negu jis buvo praējusiose gadynēse, tai mes užginame; tačiaus mes atvirai pripažįstame, kad del apystovų patogumo naudojimos tuoju smegenų turiu, kurį šiandien žmonēs turi, yra visuotinesnis, negu jis buvo kokiu laikotarpiu praeity ir todēl jis padaro daug didesnį išvyzdį. 

     Bestudijuodami tapybą ar vaisdakalybą, ar šitos “Smegenų Gadynē” nesinaudoja plačiai praeties amžių originaliais raštais savo architekturai? Ar šitos “Smegenų Gadynēs” mokslavyriai negrįžta atgal prie didžiųjų praeities mokslo vyrų?

     Ar jie tai darydami nepripažįsta smegenų jiegos, raštų orginalumo ir mokējimo vertais pamēgdžioti? Ar dabartinē “Smegenų Gadynēs” oratoriai ir logikai nestudijuoja ir nekopijuoja Platono, 

     Aristotelio, Demosteno ir kitų praeities metodoms ir išvadoms? Ar daug kas šios dienos kalbētojų nepavydētu, Demostenui ar Apollosui liežiuvio ir daug daugiau apaštalui Pauliui aiškios samprotavimo jiegos?

     O ką mes pasakysime apie Mozę, “mokytą visokios Egiptēnų išminties?” Jo išleisti ištatymai buvo pamatu įstatymams visų civilizuotų tautų ir lig šiol yra pripažinami stebuklingos išminties įsikunijimu.

     Tarp tolimosios praeities pasiekčių, kurių dabartinēs gadynēs smegens prie visų jos patogumų negali nei suprasti, [172] nei padaryti, yra senoviniai numirēlių balzamavimo budai, vario grudimas, darymas lankstomo stiklo ir damaskinio plieno liauniais.

The amazing
Great Pyramid

     Ir net jei musų “Smegenų Gadynēs” evoliucininkai pripažintų, kad ji yra Dievo patvarkymu ir kad jos išmintis yra viršžmoginē, tai dar jiems lieka pripažinti, kad ji yra žmogaus rankų darbu. Ir tas, kad ta nutolusia gadyne turējo proto jiegų patiekti tokį dieviškąjį patvarkymą, kokį retas kuris šiandien galētų patiekti turēdamas modelį prieš save ir su visais naujovinio mokslo įtaisais rankose, parodo, kad musų “Smegenų Gadynē” auklēja manymo apie save daugiau, negu apystovos ir faktai jai leidžia

Pyramid Passages.

Pyramid Scientific Features.

     Išradimai ir atradimai, kurie dabar yra toki vertingi ir kurie skaitoma įrodymu to, kad šita yra “Smegenų Gadynē,” tikrumoje yra labai naujoviniai — mažne visi padaryta praeitame šimtmety ir tarp jų svarbiausi yra tie, kurie padaryta per paskutines šešias dešimtis metų; pav., garo ir elektros panaudojimas — telegrafystēje, [173] gelžkelystēje ir garlaivystēje bei įvairių mechaninių pramonių mašinose. 

     Jei, tas yra padidējusios smegenų jiegos įrodymu, tai “Smegenų Gadynē” turi buti tik savo pradžioje ir logine išvada yra tas, kad sekamas šimtmetis išvys kiekvieną stebuklo formą kaipo kasdieninį atsitikimą; šitokia plotme didējant kur ji gali atsidurti?

Discoveries are often made by "accident."

     Neigi mes niekiname tą labai naudingą ir augštai gerbiamą viešų tarnautojų klasę kuomet sakome, kad didele smegenų jiega yra mažesnis jų skaičius. Kai-kurie smegeningiausių pasaulyje žmonių ir giliausių mintytojų nēra mechaniniais išradējais. 

     O kai-kurie išradējai protu yra taip sutingę, kad visi stebisi, kaip jie galējo ką išrasti. Didieji principai (elektra, garo pajiega ir t. t.), kuriuos daugelis žmonių per daugelį metų nustatē, pritaikē ir kartas nuo karto gerino, paprastai buvo atrasti matomai visai netyčia, be didelio galvos sukimo ir palyginti nejieškomi.

Gutenberg Press

The invention of printing began the increase of knowledge.

Modern inventions indicate sharper perception and increased education, but NOT increased brain capacity.

     Su knygomis atējo visuotinesnis švietimas ir galiaus, pradžios mokyklos. Mokyklos ir kolegijos nepadaugina žmogaus sugebumo, bet jos padaro protinį pratimą visuotinesniu ir todēl pagelbsti jau turimam sugebumui plētotis. 

     Žinotei tapus visuotinesnei ir knygoms dažnesnēmis, gentkartēs turinčios jas turējo didelį viršų ant pirmesniųjų gentkarčių; ne tik tame, kad dabar tukstantis galvotojų ant [174] pirmiaus buvusio vieno aštrino ir akstino, vienas kitą sugestijomis, o ir tame, kad kiekviena vēlesniųjų gentkarčių be savo pačios prityrimo per knygas turi sugungtą praeities prityrimą. 

     Švietimas ir pagirtina ambicija, kuri eina su juo drauge, pastanga ir noras pasiekti pasižymējimo ir kompetetumo, padedami išradimų užrašinējimo ir aprašinējimo kasdieninēj spaudoj, paakstino ir paskaistino žmogaus perprantamąsias jiegas ir paskatino kiekvieną atrasti, arba, jei galima išrasti ką-nors visuomenēs labui ir patogumui. Todēl mes sakome, kad naujovinis išradimas, žiurint į jį grynai žmogaus akimis, parodo ne žmogaus smegenų turio padidējimą, o numanymo paaiškējimą nuo gamtinių priežasčių.

"Many shall run to and fro"

"Knowledge shall
be increased"

"A time of trouble such as never was"

     Einant šituo patvarkymu apreikštu Jo Žodyje, Dievas tyčia leido nuodēmei ir kančiai valdyti ir spausti pasaulį per šešis tukstančius metų, o septintame tukstantmetyje visus daiktus atsteigti ir išnaikinti blogą — išnaikinant jį ir jo sekmes per Jezų Kristų, kurį Jis iš anksto paskyrē šitam darbui. 

     Taigi, kuomet šeši tukstančiai metų blogo viešpatavimo pradējo artintis prie galo, Dievas leido apystovas palankias atradimams, studijuojant Jo Apreiškimo Knygą ir Jo Gamtos Knygą ir rengiant mechaninius ir cheminius prietaisus, naudingus žmonijos palaiminimui ir pakēlimui Tukstantmečio gadynēje, kuri dabar bus įvesta. [175]

     Kad tokis buvo Dievo planas, tai aiškiai matos iš pranašingo pareiškimo:

“O Danieliau, uždaryk žodžius ir užantspaudžiuok knygą iki pabaigos laikui; [tuomet] daugumas bēginēs šian ir ten ir žinotē [ne turis] bus padidinta,” 

“ir nei vienas nedorųjų nesupras [Dievo plano ir įmonēs], bet išmintingieji supras”; 

“ir ateis tokios bēdos laikas, kokio nebuvo nuo tautos pradžios iki to laiko.” — Dan. 12:1, 4, 10.

     Be to, Dievas numatē ir nusakē tą, ko pasaulis dar nematē, butent, kad Jo geriausi palaiminimai vestų prie didesnių ir gausesnių blogų, jei butų teikiami tiems, kurių širdys nēra sandermēje su teisiaisiais visatos įstatymais. 

     Galų gale bus aišku, kad Dievo dabartinis leidimas palaiminimams padaugēti yra gera pamoka šitame dalyke, kuri gali buti kaipo šito principo payvzdis visai amžinybei — angelams ir atsteigtiesiems žmonēms. Kaip tas gali buti, mes tik nurodome:

The poor are poorer.

     Ir žmonēms turint nelygias individines išgales, kitaip negali atsitikti, kaip tik kad darbą vaduojamų mašinų dirbimu, turi krypti linkui padarymo turtingo turtingesniu, o biedno biednesniu. Aiškus palinkimas linkui monopolio ir savos naudos, kuris paduoda viršų tiesiai į rankas [176] tų, kurių galybē ir gamtiniai patogumai jau yra kuogeriausi.

"Day of Preparation"

     Jei darbą vaduojančių mašinų ir visų naujovinių įmonių patogumai butų lygiai padalinta, tai netrukus darbo valandos butų žymiai sutrumpintos ir liuosos valandos žymiai prailgintos. Užsiēmimo stoka yra pats kenksmingiausias daiktas nupuolusioms esybēms. Jei nebetų reikalo prakaite dirbti, tai žmonijos išsinaikinimas butų greitesnis, negu dabar. Užsiēmimo neturējimas yra patvirkimo gimdytojas; po jo tikrai seka protinis, dorinis ir fizinis puolimas. 

     Todēl Dievo išmintis ir gerumas buvo tame, kad Jis sulaikē šituos palaiminimus iki atējo laikas juos įvesti kaipo prisirengimą prie tukstantmetinio palaiminimų viešpatavimo. Po viršgamtinēs Dievo Karalijos valdžios kontrole ne tik visi palaiminimai bus lygiai dalinami žmonēms, o ir liuosas laikas bus tos pačios viršgamtinēs valdžios įsakytas ir vedamas taip, kad Jo sekmēs gimdys dorybę ir ves prie tobulumo, protinio, dorinio ir fizinio. 

     Išradimų ir kitų didējančios žinotēs palaiminimų dauginimas yra leidžiamas šią “prisirengimo dieną” tokiu naturaliu budu, kad žmonēs giriasi, jog tai esą delto, kad tai yra “Smegenų Gadynē”; bet šitiems išmintingiems filosofams bus leista dideliai nusivilti. Jau pats šitų palaiminimų padidējimas atgabena pasauliui bēdos laiką, kuris bus toks, koks dar nebuvo nuo tautos pradžios.

     Tokiu budu žmonijai sparčiai besidauginant, jos darbo reikalingumas atatinkamai tam mažēja; ir “Smegenų Gadynēs” filosofams tenka išspręsti klausimas, kuomi užimti ir kaip išlaikyti šitą didelę ir sparčiai augančią klasę, kurios darbą daugiausiai pakeičia mašinos, taip, kad ir be jos galima apseiti, bet kurios reikalai ir norai nepažįsta ribų. Šitie filozofai turēs ant galo prisipažinti, kad šito klausimo išsprendimas yra nevaliojamas jų smegenims.

     Iki tukstantmetinis viešpatavimas neperrašys Dievo įstatymo atsteigto žmogaus širdyje, žmonēs negalēs naudotis pilna laisve be pakenkimo ar pavojaus.

     Kuomet Ramybēs Kunigaikštis “atsistos” galēje, didelis [178] ramumas įvyks. Tąsyk dukstantieji ir kovojantieji elementai pripažins “Jehovos Pateptojo” galę, “Viešpaties garbē bus apreikšta ir visas kunas matys ją krujov”; ir Kristaus viešpatavimui šitaipos prasidējus, “visos žemēs šeimynos bus palaimintos.”

     Bet kol kas, tik šventieji gali matyti ir tik turintieji dangaus išmintį gali šitą suprasti; nes “Viešpaties paslaptis yra pas tuos, kurie Jo bijo; ir Jis parodys jiems savo sandorą.” (Psal. 25:14) 

     Ačiu Dievui, kad visuotinam žinojimui padidējus, Jis taipgi sutvarkē, kad Jo vaikai nereikalautų “buti nevaisingais pažinime Viešpaties” ir Jo patvarkymų pažinime. 

     Ir šitaip įvertindami Jo Žodį ir patvarkymus, mes galime pažinti ir atsilaikyti tuščioms filozofijoms ir kvailiems padavimams žmonių, kurie prieštarauja Dievo Žodžiui.

[180] ATPIRKIMAS IR ATSTEIGIMAS

Prazuvę, nupuolę mes buvom,
Nuvarginti nuodēmēse gyvenom,
Nelaisvēn patekę, prispausti klajojom,
Nei linksmybēs, nei atilsio neturējom;
Bet Dievui rūpējo,
Todei Atpirkimą zadējo.

Mes daug vargom, liūdējom, kentējom,
Daug ašarų ir tuzbos turējom;
Skubēdami gyvenom — su svietu bēgom,
Kai kurie net skurdą ir badą pazinom;
Bet Dievas mylējo,
Net savo Sūnaus nesigailējo.

Tą mieląjį Sūnų Jis uz mus atidavē,
Numylētą ir brangų — aukavo, pašventē,
Atpirkimui mūsų — atsteigimui visų —
Pakēlimui ir palaiminimui visų taitų;
Nes Dievas zinojo,
Tą mūsų vargą regējo.

Atpirktieji tuoj grįzti pradēs,
Nuvargintieji sau atilsį turēs;
Nes visa zemē linksmai zydēs,
Savo grazumu atpirktuosius zavēs;
Nes Jezus atpirko,
Uz visus mirtį ragavo.

Numirēliai kelsis — gyvieji stiprēs,
Kurtieji girdēs, aklieji regēs;
Nes atpirkimas bus pritaikomas,
Ir kiekvienam zmogui zinomas;
Nes Jezus sugrįzo,
Ir karaliauti pradējo.