Studijavimas 6

Musų Viešpaties Sugrįžimas – Jo Tikslas – Visų Daigtų Atsteigimas

 [91] “JIS atsiųs tą, kuris pirmiau jums buvo apsakytas, -- Jezų Kristų, kurį tur dangus laikyti iki to laiko, kuomet bus atsteigti visi daigtai, apie ką Dievas yra kalbējęs per visų Jo šventųjų pranašu lupas nuo pat pasaulio pradžios." -- Apašt. Darb. 3:20, 21.

If Jesus has been with the church for 2,000 years, why did he promise to come again?

    "Štai aš esmi su jumis visad, net iki amžiaus pabaigos" (Mat. 28:20) ir savo dvase ir savo žodžiu Jis nuolat buvo su savo Bažnyčia, vesdamas, vadovaudamas ir saugodamas savo šventuosius bei ramindamas juos jų nuliudimuose. 

    Vienok Bažnyčia, nors ir suprasdama, jog Viešpats žino visus jos kelius ir be paliovos ją globoja ir myli, visgi laukia Jo pažadējimo sugrįžimo; mat kuomet Jis pasakē: 

    "Jei aš nueisiu, tai ir vēl ateisiu" (Jono 14:3), tai tikrai kalbējo apie savo antrąjį atējimą.

    "O štai aš ateisiu greitai, o mano užmokesnis yra su manimi." O įkvēptasai Jonas atsako: "Taip, ateik, Viešpatie Jezau." --Apr. 22:12, 20.

    Daugelis yra tos nuomonēs, kad kuomet nusidējēliai bus atversti, tai tuomi susidarys ateinančiojo Kristaus dalis. Tokiu budu Kristaus atējimas bus laipšniskas iki kol visas pasaulis bus atverstas tikējiman; tuomet, jie sako, Kristus bus pilnai atējęs.

Buddhism

    Jie užmiršta ypatingą Mokytojaus pasargą, duotą savo mažąjam bureliui: “Saugokitēs, kad toji diena neužkluptų jus iš netyčių, nes ji, kaipo žabanga, nukris ant visų [nesisaugojančių], kurie gyvena ant visos žemēs paviršiaus." (Luk. 21:34, 35.) 

    Taipgi mus užtikrina pasakymas, jog "Visos žemēs giminēs dēl Jo vaitos," kuomet matys Jį ateinant (Apr. 1:7), kad apie nusidējēlių atvertimą nēra minima. Ar vaitoja žmonēs dēlei nusidējēlių atsivertimo? 

    Atvirkščiai, jei šis pasakymas, kaip beveik visi pripažista, liečia Kristaus buvimą ant žemēs, tai jis mokina, kad nevisiems ant žemēs patiks Jo pasirodymas; [93] o to nebutų, jei visi nusidējēliai butų jau atverstais.

    Jie sako, kad kuomet pasaulis bus atverstas, Šetonas surištas ir Dievo pažinojimas apdengs visą žemę, bei kuomet tautos nekariaus tarpu savęs, tai tuomet dabartinio pasaulio bažnyčios darbas bus užbaigtu; o kuomet jos tasai didelis ir painus darbas bus atliktas, tai Viešpats ateis sutvarkyti žemiškus reikalus, apdovanoti tikinčiuosius ir nubausti nusidējēlius.

"Pergalētojui aš leisiu sēdēti su manim ant mano sosto." (Apr. 3:21.) 

"Ir jie gyveno ir karaliavo su Kristumi tukstantį metų." -- Apr. 20:4.

Witnessing to the world does not imply the conversion of the world.

"Toji Evangelija apie karaliją bus skelbta visame pasauly, visų tautų liudyjimui; ir tuomet ateis pabaiga." (Mat. 24:14.) 

    Tuomi, manoma, pasakyta, kad pasaulis bus atverstu prieš Evangelijos Amžiaus pasibaigimą. Vienok liudijimas pasauliui dar nereiškia [94] pasaulio atvertimo. Tekste nieko nesakoma, kaip tasai liudijimas bus priimtas. 

    O liudijimas jau buvo duotas. 1861 metais Biblijos Draugijų raportai parodē, kad Evangelija jau buvo išspauzdinta kiekvienoje kalboje, kokia tik yra ant žemēs, nors nevisi žemēs milijonai gavo ją. Ne, net nei pusē tų šešiolikos šimtų milijonų gyventojų nēra girdējusi Jezaus vardo. Vienok teksto išlyga išsipildē: Evangelija tapo paskelbta visame pasauly, visų tautų liudijimui.

"At [God’s] right hand" – not a location, but authority and power.

 
King Charles II on his throne

    Tai yra klaidingas supratimas. Dievo sostas, apie kurį kalbama, nēra kokiu nors medžiaginiu sostu; jis reiškia Jo augšciausiąją galybę ir valdžią; gi Viešpats Jezus buvo išaugštintas dalyvauti toje valdžioje. Paulius sako: "Dievas didžiausiai Jį [Jezų] išaugštino ir davē Jam vardą augštesnį už visus vardus." 

    Jis davē Jam galę viršyjančią visas kitas ir artymą Jo Tēvo galei. Jei Kristus sēdi ant medžiaginio sosto iki kol Jo priešai bus padēti po Jo kojų (pavergti), tai, žinoma, Jis negali ateiti, kol visi daigtai nēra pavergtais. Bet jeigu minimoji tame tekste "dešinēji" nereiškia kokios nors nužymētos vietos, ar suolo, bet tik, kaip mes tvirtiname, galę, valdžią, valdymą, tai tuomet aišku, kad minimasai tekstas [95] nesipriešina kitiems Šventrašcio tekstams, sakantiems, jog Jis ateis "pavergti į save visus daigtus" (Fil. 3:21), sulyg tos galēs, kokia Jam yra duota. 

    Pavyzdin: Sakome, "kad Kaizeris sēdējo ant Vokietijos sosto, bet tą sakydami mes neturime minties apie tą karališką kedę, ant kurios jis ištikrųjų retai kada besēdēdavo. Kuomet sakome, kad jis ant sosto, tai tas reiškia, kad jis valdē Vokietiją. De­šinēji -- reiškia svarbiausią valdžioje vietą (urēdą), esančią pagarboje ir malonēse arčiausiai prie valdovo. 

    Antai kunigaikštis Bismarkas buvo išaugštintas arba pasodintas Kaizerio galēs dešinēje; taipgi Juozapas Egipto karalijoje buvo po Faraono dešinēs ne tiesioginēje žodžio prasmēje (nuolat stovēi arti dešinēsēs rankos), bet kalbos priežodyje. Jezaus žodžiai, pasakyti Kajafui, atatinka šiai minčia i: 

     "Po šio laiko jus matysite Žmogaus Sunų sēdintį galybēs dešinēje ir ateinantį dangaus debesiuose." (Mat. 26:64.) Jis bus dešinēje ateidamas, pasiliks dešinēje per Tukstantmetinį Amžių ir visuomet.

The second advent RESTORES.

    Išganytojis, atidavęs Savo gyvybę, kad atpirkti visus, užžengē į dangų, kad pristatyti Tēvui tą auką, kad permaldauti Jį už žmogaus prasižengimą. Jis atidēlioja ir leidžia "šio pasaulio kunigaikšciui" tęsti blogo viešpatavimą, iki tol, kol bus surasta "nuotaka, Avinēlio sužiedotinē," kuri, kad taptų verta tokios garbēs, turēs pergalēti šio nedoro pasaulio įtakas. Tuomet tai prasidēs tikrasis laikas teikti pasauliui visas tas didžiąsias palaimas, kurios buvo užtikrintos [96] Jo pasiaukojimu, ir Jis tuomet ateis palaiminti visas žemēs šeimynas.

    Bet Dievas prirengē "kai kurių mums geresnių dalykų" -- Krikšcioniškąją Bažnyčią (Žyd. 11:40); todēl yra mums nau­dingiau, kad Kristaus karaliavimas yra atskirtas nuo Galvos kentējimų devyniolikos šimtmečių laikotarpiu.

The selection of the church...

    Arba ažuot sakyti, kad Antrojo Atējimo darbas turējo prasidēti tuoj po Pirmojo Atējimo darbo, geriau sakysime, kad jei Jehova nebutų turējęs tikslo išrinkti "mažąjį burelį," ar "Kristaus kuną", tai Pirmasis Atējimas nebutų įvykęs tuo laiku, kaip kad įvyko, bet butų buvęs kartu su Antruoju Atējimu, ir todēl butų tik Vienas Atējimas. 

    Dievas, matomai, buvo nuskyręs leisti blogą šešiems tukstančiams metų, taip kaip ir tą, kad visų apvalymas ir atsteigimas bus atliktas septintame tukstantmetyje.

    Palaimos ateis, kada [97] joms bus laikas, kaip išanksto yra suplanuota, nors, dēlei garbingųjų tikslų, atpirkimas buvo duotas daug pirmiau, negu žmonēs tikējosi.

God has not yet even attempted the world’s conversion.

    Kadangi Šventraštis mus mokina, jog Viešpaties Antrasis Atējimas turi tikslą atsteigti visus daigtus ir kad tojo atējimo laikais tautos bus taip toli nuo atsivertimo, kad net rustaus (Apr. 11:18) ir priešinsis, tai reikia pripažinti, kad arba bažnyčia nebus įstengusi savo užduotį atlikti, ar kad Dievo planas tuomi pasikrikdys, ar, dar, kaip jau mes sakēme ir įrodēme, kad pasaulio atvertimas šiuose laikuose yra Bažnyčiai nesitikētinu, kad jos pašaukimu buvo skelbti Evangeliją visam pasauliui dēl liudijimo, bei pačiai prisirengti sulyg Dievo nurodymų į busiantį didelį darbą. Dievo galybē link pasaulio atvertimo jokiu budu negalējo išsibaigti. Daugiau, negu tas: Jis dar net nebandē pasaulio atvertimą pradēti.

    Mes tik aiškiai priminēme tas pažvalgas ir mokinimus, kokių laikosi kai kurios vadovaujančių sektų -- Baptistų, Presbyterionų ir kitų, kad Dievas buk išsirenka ar išrenka iš pasaulio "mažąjį burelį" -- Bažnyčią. Jie tiki, kad Dievas nedarys nieko daugiau, kaip tik išsirinks tą Bažnyčią, kuomet mes randame, kad Šventraštis kalba apie tolesnį žingsnį Dievo plane -- apie [98] pasaulio ATSTEIGIMĄ, kuris bus atliktas per išrinktąją bažnyčią, kuomet ji bus užbaigta ir pagarbinta. 

    "Mažasis Burelis" arba pergalētojai šiame Evangelijos Amžiuje, yra tiktai kunu tos "Sēklos," kurioje ir per kurią žemēs šeimynos bus palaimintos.

    Tasai faktas, kad pasaulis dar nebuvo atverstu ir kad Viešpaties pažinojimas dar nepripildē žemēs, yra įrodymu, kad dar ne tam tikslui Jis buvo siųstas.

"Rightly dividing the word of truth"

Two lines of thought divide Christians:

    Tasai faktas tuoj turi mus įvesti į mintį, kad kai kame abudu mokslu yra teisingu; vienok jokiu budu juodu negali but suderintu (sutaikomu), kaip tik prisilaikant dangaus įstatymų -- tvarkos ir "teisingo Tiesos Žodžio padalinimo" šiame dalyke. Tvarka, kaip nurodyta Amžių Plane, jei jos prisilaikoma, aiškiai mums parodo, kad kuomet Išrinkimas ējo laikais dabartinių ir praējusių amžių tais keliais, kurie ryškiai nurodyti, tai Liuosoji Malonē yra Dievo nuskirta abelnai visam pasauliui Tukstantmetinio Amžiaus laikuose. 

    Jei laikysime atmintyje tų gadynių ir paskirstymų aiškias išvaizdas, kurios buvo pirmesniame skyriuje apibrēžtos, ir surasime bei ištirsime visas eisenas liečiančias Išrinkimą ir Liuosąją Malonę, tai surasime, kad visas tas, kas paliečia Išrinkimą, priklauso [99] dabartiniams ir praējusiems amžiams, o visas tas, kas mokina apie Liuosąją Malonę, priklauso ateinančiam amžiui.

Vs.

Free Grace

     Mokslas apie Liuosąją Malonę, kurio prisilaiko Arminiečiai, yra taipgi daug didesnių gausiųjų Dievo malonių išrodymu, negu kad jo paties pasekējai to kada nors tikējosi. Dievo malonē Kristujeyra visuomet liuosa toje reikšmēje, kad ji nēra duota už užpelnus. 

    Nuo pirmojo žmogaus nusidējimo iki dabartinių laikų, kai kurios Dievo malonēs buvo teikiamos tik tam tikriems asmenims, tautoms ar klasēms, kuomet ateinančiame amžiuje visas pasaulis bus pakviestas dalyvauti tuomet teikiamose malonēse, su tuomet visiems paskelbtąja išlyga, kad jas galēs gauti "kiekvienas, kuris tik ateis ir gers iš gyvenimo šaltinio liuosai." -- Apr. 22:17.

God’s selection of Israel is a type of the great work for the world.

"I am not sent but to the lost sheep of the house of Israel." 
Matthew 10:5,6

     Žvilgterēję atgal, mes pamatysime, kad Abraomas ir kai kurie jo ainiai tapo parinkti ar išrinkti įrankiais, per kuriuos pažadētoji sēkla, ar visų žemēs šeimynų Palaimintojis turējo ateiti. (Gal. 3:29.) Mes pamatysime taipgi, kad išrinkdamas Izraelių iš visų tautų tarpo, Dievas atvaizdavo tą didyjį darbą, kokis pasauliui turēs buti nuveiktas, nes išvedimas iš Egipto, Kanaano žemē, sutartys ir įstatymai, aukos už nuodēmes, kalčių panaikinimas, žmonių apšlakštymas, kunigija -- vis tai buvo smulkus pavyzdžiai didžiosios kunigijos ir aukų, kokios bus reikalingos pasaulio žmonijai apvalyti. 

    Dievas, kalbēdamas šiems žmonēms, pasakē: "Tik jus vienus aš pažinau tarp visų žemēs šeimynų." (Amos. 3:2.) Tik šitoji viena tauta buvo pripažinta, kol [100] Kristus atējo; taip, dar ir vēliaus, nes kunigavimas buvo paliekamas tik joje, ir Kristus neleido savo mokiniams eiti į kitas tautas, sakydamas, kuomet juos siuntē: 

"Neikite į pagonų kelius, neigi į samaritonų miestus užeikite." Kodēl taip, Viešpatie? Todēl, kaip Jis atsako, kad "Aš neesu nusiųstas pas kitus, kaip tik pas paklydusias aveles iš Izraeliaus namų." (Mat. 10:5, 6; 15:24.) 

    Visą savo laiką iki pat mirties Jis pašventē jiems ir tuomi buvo atliktas pirmasis pasauliui darbas, pirmasis įrodymas Jo liuosos ir gausios malonēs, kuri "kuomet laikas ateis" tikrai bus palaima visiems.

    Palyginkime save ir savo privilegijas bei žinotę su milijonais tų, kurie yra šiandien pagonybēs tamsumoje, kurie niekad negirdējo Evangelijos šauksmo, ir kurių pagaliaus niekas nei nešaukē. Tik kuomet taip vadinamoji draugija (pašaukta buti Dievo sunais, Djevo paveldējais ir sanpaveldējais su musų Viešpačiu Jezumi Kristum, kuris patvirtino tą jų pašaukimą ir išrinkimą) bus galutinai surinkta, tai tuomet tik, prasidēs, sulyg Dievo plano, pasaulio išganymas.

"The Spirit and the Bride say, Come!"

    To Amžiaus pabaigoje, kuomet ji bus "prirengta" (Apr. 19:7), ateis Sužiedotinis ir tie, kurie yra prisirengę įeiti į Ji susituokime -- antrasis Adomas ir antroji Jieva susijungs į vieną, ir tuomet garbingasis atsteigimo darbas prasidēs. 

    Sekamame paskirstyme, naujame danguje ir naujoje žemēje, Bažnyčia nebus daugiau nekaltąja mergele, bet Jaunamarte. Ir tuomet 

"Dvasē ir Nuotaka sakys: Ateik! O tie, kurie išgirs, lai sako: Ateik! Ir tegul ateina tie, kurie trokšta. O kurie tik norēs, lai ims gyvybēs vandenio dovanai." -- Apr. 22:17.

    Džiaugsmingas faktas yra tas, kad Liuosoji Malonē pilniausiame saike yra musų Tēvo plane nuskirta. ne vien tik tiems, kurie dar gyvi, bet ir tiems, kurie jau: mirę, kaipo palaimintoji ateinančio amžiaus proga.

    Bet kaip Jezus numirē už visus, taip tikrai jie visi turi gauti tų palaimų ir malonių, kurias Jis nupirko savo brangiausiu krauiu. Todēl mes privalome tikētis Tukstantmetiniame [102] Amžiuje palaimų taip tiems, kurie guli kapuose, kaip ir tiems, kurie dar nēra juose; įrodymų apie tą užtektinai randame, kuomet pažiurime giliau į Viešpaties pasakymus tame reikale. Todēl ir Dievo plane apie jų paliuosavimą, esantieji kapuose yra vadinami "vilties belaisviais."

What has become of the multitudes who have died?

What is their condition?

     Yra apskaitliuojama, kad apie šimtas keturiosdešimtys trys bilijonai žmogysčių gyveno ant žemēs šešių tukstančių metų laiku po Adomo sutvērimo. Iš tų, išmintingai skaitliuojant, galima skaityti nedaugiau, kaip vieną bilijoną tapusį Dievo šventaisiais. 

    Šitas aplamas apskaitliavimas dar palieka apie šimtą keturiasdešimts du bilijonu (142,000,000,000) tų, kurie užmigo mirčia be tikējimo ir vilties į vienatinį vardą, duotąjį po dangumi, ar tarp žmonių, kuriuomi mes butume išganytais. Žinoma, didelē jų daugybē niekad nežinojo ir negirdējo apie Jezų ir negalējo tikēti į Tą, apie kurį jie nieko nebuvo girdēję.

     Taigi klausiame, kas atsitiko su tąja didžiule žmonių minia, apie kurią skaitmenos duoda mums visai mažai nuovokos? Kokis yra ir kokis bus jos stovis? Ar Dievas nepadarē jokių patvarkymų aprupinimui tų, kurių padētį ir apystovas juk turējo numatyti? 

    Nejaugi Jis, nuo pasaulio sutvērimo, padarē taip netikusį begailestingą nuskyrimą jų bevilčiam ir amžinam kankinimui, kaip kad daugelis Jo vaikų ir sako? Ar gal Jis dar turi savo sandēlyje, savo plano augštybēje ir gilybēje bei ilgume ir plotyje, surengtą galimybę visiems pažinti tąjį vienatinį vardą, ir, išpildant nustatytąsias sąlygas, naudotis amžinu gyvenimu?

Arminianism

Ateizmas (bedievybē) atsako: Jie yra amžinai [103] numirę; jiems nēra jokios ateities; jie daugiau negyvens.

Kalvinizmas atsako: Jie nebuvo išrinkti išganymui. Dievas išanksto nuskyrē ir nulēmē jiems pražutį -- buti pragare -- ir jie dabar yra tenai raitydamiesi kančiose, kuriose jie bus amžinai, be jokios vilties.

Arminizmas atsako: Mes tikime, kad Dievas atleis daugeliui už nežinojimą. Tie, kurie stengēsi buti gerais sulyg savo išmanymo, tikrai bus "Pirmagimio bažnyčios" dalimi, nors jie niekad negirdējo apie Jezų.

Peter's Faith

    Vienatine išganymui išlyga, apie kurią Šventraštis mini, yra tikējimas į Kristų, kaipo į musų Atpirkēją ir Viešpatį. "Malone jus esate išganytais per tikējimą." (Efez. 2:8.) Išteisinimas per tikējimą yra pamatiniu principu visam krikšcionybēs tvarkymui. Į klausimą, ką turiu daryti, kad buti išganytu, apaštalas atsako -- tikēk į Viešpatį Jezų Kristų. 

    "Nēra po dangumi duoto žmonių tarpe jokio kito vardo, kuriuomi mes butume išganytais." (Apašt. Darb. 4:12); taigi "Kas tik šauksis Viešpaties vardo -- bus išganytu." -- Rom. 10:13.

The Gospel sent to the Gentiles

Will ignorance save men?

The Law did not bring life to Israel

     Kai kurie sako, kad Paulius mokina, jog nežinojimas išganys žmones, nes sako, kad “Pagonai, [104] kurie neturi tiesų, yra tiesomis savyje." (Rom. 2:14.) Iš to daroma išvada, kad tiesa, kokią jų sąžinē jiems teikia, yra pakaktina išteisinti juos. 

    Vienok tie, kurie taip mano, klaidingai supranta Pauliaus žodžius. Jis įrodo, kad visas pasaulis yra Dievui prasikaltęs (Rom. 3:19): kad pagonai, kurie neturi rašytų tiesų (įstatymų), buvo pasmerktais, o ne išteisintais šviesoje sąžinēs, kuri ar tai pateisina, ar apkaltina juos, tai vis parodo, kad jie yra netobulais ir nevertais gyvenimo, taip kaip ir žydai, kurie nors turējo rašytus įstatymus, bet buvo jais pasmerkti; "Nes per įstatymus yra pažinoma nuodēmē." (Rom. 3:20.) 

    Duotieji žydams įstatymai parodē jų silpnybes, nes jie buvo duoti tikslu parodyti jiems, kad jie neįstengia išteisinti patys save prieš Dievą; vienok "Per įstatymų veikmę joks kunas nebus išteisintas Jo [Dievo] akyse." 

    Parašytieji įstatymai pasmerkē žydus, o pagonai turējo užtektinai šviesos savo sąžinēje, kuri pasmerkē juos; todēl visų burnos tapo uždarytos reikalavime gyvenimo teisių, o visas pasaulis yra kaltu prieš Dievą.

    Tokiu budu Šventraštis uždaro visas vilties duris, išskiriant vienas, parodydamas, kad nei vienas pasmerktųjų negali tikētis amžinojo gyvenimo dēlei savo gerų darbų, o taipgi reikalauti išganymo remiantēs nežinojimu. Nežinojimas neduoda nei vienam teisēs gauti dovaną, kuri nuskirta tikintiems ir nuolankiems.

    Mes pagiriame tokių žmonių gerą širdį ir Dievo gerumo įvertinimą, bet pasergējame, kad nesiskubintų atmesti ar aplenkti Biblijos pasakymų. Dievo palaima ateis visiems daug geresniais keliais, negu per Jo nepažinojimą.

What will happen to the heathen?

    Einant tąja pat minčia, ar negalime mes manyti, kad jei Dievas paliktų visus žmones nežinojime, tai visi ir turi buti išganytais? Jei taip, tai Jezaus atējimas ir mirtis buvo visiškai bereikalinga, apaštalų ir šventųjų mokinimai ir kančios buvo bergždžiais, o taip vadinamoji Evangelija, ažuot buti gerąja naujiena, yra labai bloga naujiena. 

    Misijonierių inējimas pas pagonus, daromas tų, kurie tiki į kalvinišką ar fatalistinę išrinkimo pažvalgą, jog amžinoji ateitis buvo neatmainomai nuskirta kiekvienam dar prieš jo užgimimą, yra dar didesne ir neprotingesne nesuomone.

How will the "good tidings of great joy" be to "ALL PEOPLE"?

    Parodydama, kad visos kitos vilties durys yra žmonijai uždarytos, ji plačiai atidaro vienatinas duris ir pasako, kad kas tik nori, gali per jąs įeiti į gyvenimą; ji taipgi parodo, kad kurie dabar nemato ar nepažista tos jiems teikiamos įējimo į gyvenimą laimēs, tie atatinkamu laiku bus supažindinti su ja. 

    Vienatinis budas, kuriuomi pavieniai ar visa pasmerktoji žmonija gali ateiti pas Dievą, yra ne geri darbai, neigi nežinojimas; bet tikējimas į Kristaus Brangiausį Kraują, kurisai naikina pasaulio nuodēmę. (1 Petr. 1:19; Jono 1:29.) Tas tai yra Evangelija, džiaugsmingoji naujiena, "kuri bus visuose žmonēse."

    Mēginkime pažiurēti į tuos dalykus taip, kaip apie juos Dievas mums sako, ir palikime Jam pačiam išaiškinti Jo pobudį tame. Paklauskime, kas atsitiko su tais šimtu keturiasdešimtys dviem bilijonais žmonių?

    Kokioje jie dabar padētyje bebųtų, tai vis tiek tas nebutų jų pilnu atlyginimu, nes Petras sako: “Viešpats žino kaip užlaikyti neteisiuosius iki teismo dienos, kad duoti jiems nubaudimą" (2 Petr. 2:9) ir Jis padarys taip.

    Tik pažiurēkime: Jei palaikysime praeitį ir dabartį vienatinēmis progomis, atidēdami į šalį visą viltį [107] apie atsteigimą ateinančiame amžiuje, tai kaip mes suprasime pasakymus "Dievas yra meilē" ir "Dievas taip numylējo pasaulį, kad atidavē savo vienatinį sunų, idant nepražutų nei vienas, kuris į Jį tiki?" (1 Jono 4:8; Jono 3:16.) 

    Ar tas neišrodo, kad jei Dievas taip labai pamylo pasaulį, tai ir galējo padaryti patvarkymą, idant butų išganyti ne vien tik tikintieji, bet kad girdētų apie tą išganymą ir visi, idant buti išganytais?

    Net ir šiose palyginamai apšviestose dienose esančių pagonų milijonai parodo, kad nēra tokio apšvietimo, kaip jo nebuvo ir tarp Sodomiečių bei daugybēs kitų tautų senovēs laikais.

"Behold, I bring you good tidings of great joy, which shall be to ALL PEOPLE."
Luke 2:10

     Skaitome, kad Jezus Kristus, iš Dievo malonēs, paragavo mirties "už kiekvieną žmogų." (Žyd. 2:9.) Bet jei Jis paragavo mirties už šimtą keturiasdešimtis tris bilijonus žmonių, o dēlei kokių nors kliučių toji auka pritaikyta tik vienam bilijonui, tai ar ne buvo atpirkimas beveik nepavykusiu? Ir tame atvējyje ar nēra apaštalo pasakymas per platus? 

    Taipgi mes skaitome: "Štai aš atnešu džiaugsmingiausią naujieną, kuri bus visai žmonijai" (Luk. 2:10), gi apsidairę aplink, matome, kad tąja naujiena džiaugiasi tik "mažasis burelis," o ne visi žmonēs. 

    Ar tas neverčia musų manyti, jog angēlai ar perplačiai nupasakojo savo pasiuntinybēs gerumą ir naudingumą, ar perdaug įvertino svarbą, to darbo, kurį turējo nuveikti jų skelbiamasai Mesija.

The Crucifixion

"...kurisai pasiaukojo visų atpirkimui, KAD TAS BUTŲ APSAKYTA, KUO­MET ATEIS LAlKAS." 

    Dievas yra nuskyręs atatinkamą, laiką visiems dalykams. Jis galējo tą apsakyti šitiems tuo laiku, kuomet jie gyveno; bet kadangi Jis neapsakē, tai tas parodo, kad jų atatinkamas laikas bus ateityje. Tiems, kurie turēs buti Bažnyčia, Kristaus nuotaka, dalyvau: karalijos garbēje, jau dabar yra "atatinkamas laikas" girdēti, ir kiekvienas, kas turi ausis klausyti, tegul išgirsta ir tēmyja, nes jis bus atatinkamai palaimintu. 

    Jezus atpirko mus pirmiau, negu mes užgimēme todēl, kad nebuvo musų "laikas atējęs" girdēti apie tą atpirkimą ir tik po daugelio metų Jo pažinimas pastatē mus atsakomybēn ir tai tik iki to laipsnio, kokio siekia musų pajiegos ir vertēs supratimas. Tas pat yra pritaikomas visiems: Dievo nuskirtuoju laiku tas bus pareikšta visiems ir tuomet visi turēs progos įtikēti ir buti per tikējimą palaimintais.

How will "all men" come to know the truth?

The two Adams
of the Bible -- Adam and Jesus.

    Kadangi Dievas nežada išganyti žmogų dēlei jo nežinojimo, bet “Leis visiems žmonēms ateiti į teisybēs pažinimą" (1 Tim. 2:4); kadangi žmonijos daugybē numirē nežinojime ir kadangi "Kapuose nēra nei darbo, nei įrankių, nei žinojimo, nei išminties" (Sal. Mok. 9:10), tai Dievas surengē numirusiųjų prikēlimą, kad tuomi butų prieita prie pažinojimo, tikējimo ir išganymo. 

    Todēl Jo planas rodo, kad ''Kaip Adome vi­si miršta, taip Kristuje visi atgis, bet kiekvienas savo eilēje" -- pirmiausiai Evangelijos Bažnyčia, Nuotaka, Kristaus kunas, o paskiaus, Tukstantmetinio Amžiaus laikais, Viešpaties nuskirtuoju laiku tam, kad visi jį pažintų, visi tie, nuo mažiausio iki didžiausio, kurie per tą tukstantį metų Jo čia buvimo (klaidingai išversta: atējimo) bus atēję pas Jį. -- 1 Kor. 15:22.

     Kaip mirtis atējo per pirmąjį Adomą, taip gyvenimas ateis per Kristų -- antrąjį Adomą. Viskas, ką žmonija bus praradusi pirmame Adome, bus atsteigta tiems, kurie tiki į antrąjį Adomą. Prikeltieji, turēdami prityrimo su blogu, kurio prityrimo Adomas neturējo, ir dēkingai priēmusieji atsteigimą, kaipo Dievo dovaną, galēs gyventi amžinai sulyg pirmapradinēs, išlygos buti nuolankiais. 

    Bus reikalaujama pilniausio nuolankumo (paklusnumo) ir bus duotas pilniausiojo nuolankumo sugabumas teisingojo Ramybēs Kunigaikšcio karalijoje. Čia tai ir yra pasauliui pasiulytasai išganymas.

    Dievas išgelbēs visus žmones, bet ne butinai visus ("iki paskutinio") bet tuos visus, kurie ateis pas Jį per Kristų. Aprubežiuotasai išlygomis išganymas nēra tokiu, kurisai priešintusi žmonių laisvei ar valiai, bei jų liuosam pasirinkimui, ar kurisai siulytų gyvenimą prieš jų norą: 

“Aš padējau šiandien prieš jus gyvenimą ir mirtį, -- išsirinkite gyvenimą, kad galētumet gyventi."

Simeon and Jesus

    Tai tas turēs įvykti tarp visų žmonių, neatsižiurint į tikējimus, ar jų norą. Linksmoji naujiena apie Išganytojį turēs buti žinoma visiems žmonēms (Luk. 2:10,11), bet ypatingas išgelbējimas nuo nuodēmēs ir mirties ateis vien tik Jo žmonēms (Mat. 1:21) -- tiems, kurie tiki į Jį, nes mes skaitome, kad Dievo rustybē nuolat guli ant netikēlio. -- Jono 3:36.

    Bet šitų palaimų įgijimas priklausys nuo širdingų prisitaikymų prie Kristaus karalijos įstatymų, o greitumas tobulybēs įgijimo parodys kokiame laipsnyje yra meilē link Karaliaus ir Jo meiliškų įstatymų. Jei kuris apšviestasis teisybēje ir išauklētas pažinime Dievo meilēs bei atsteigtas (tikrai, ar manomai) į žmoginę tobulybę, taps "bailiu" ir "pasitrauks atgal" (Žyd. 10:38, 39), tai tokis, kartu su netikēliais (Apr. 21:8) bus išnaikintas iš žmonių tarpo. (Apašt. Darb. 3:23.) Tas bus antroji mirtis.

True light will eventually enlighten every man.

    Ir jokiu kitokiu budu šitie Šventrašcio pasakymai negali buti aiškinami be pasipriešinimo. Paulius pažymētinai perveda šią mintį laiške į romenus 5:18,19. Jis išvadžioja, kad kaip visi žmonēs buvo pasmerkti mirčiai dēlei Adomo pasipriešinimo, taip Kristaus teisingumas ir nusižeminimas net iki mirties tapa pagrindu jų išteisinimui; ir kad kaip visi pralaimējo gyvenimą, pirmąjame Adome, taip visi, greta asmeniškų užpelnų, gali gauti gyvenimą priimdami antrąjį Adomą.

     Petras pasako mums, kad apie ši atsteigimą kalba visi šventieji pranašai. (Apašt. Darb. 3:19­21) Jie visi mokina apie Jį. Ezekielius kalba apie lauką pilną sudžiuvusių kaulų, kad “Tie kaulai yra tai visi Izraeliaus namai."

Ir Dievas sako Iz­raeliui: 

"Klausykite, mana žmonēs: štai aš atversiu jusų kapus ir paliepsiu jums išeiti iš jų, ir atvesiu jus į Izraeliaus žemę. Ir jus tad žinosite, kad aš esmi Viešpats, kuomet aš ...įdēsiu mana dvasę į jus ir pastatysiu jus jusų pačių žemēje; tuomet jus [112] žinosite, kad aš, jusų Viešpats tą pasakiau ir tą pa­dariau. Taip sako Viešpats." -- Ezek. 37:11-14.

Ezekiel’s Vision – Valley of Dry Bones

Menorah in Israel

Vineyard in Israel

     "Dalinasai apjakimas įvyko Izraeliu­je iki pagonų pilnumas [išrinktoji draugija, Kristaus nuotaka] įeis, ir taip Izraelius bus išganytas," arba priimtas atgal iš atmetimo, nes “Dievas neatmetē savo žmonių, kuriuos Jis pirmiau pažino." (Eil. 2.) 

     Jie buvo atmesti iš Jo malonių, kuomet Kristaus nuotaka buvo renkama, bet vēl bus atgal priimti, kuomet tas veiksmas bus užbaigtu. (Eil. 28-33.) 

    Pranašystēs yra pilnos apipasakojimų, kaip Dievas vēl pasodins jų diegus ir daugiau jau nebeišraus. 

“Taip sako Viešpats, Izraeliaus Dievas... Aš tikrai atkreipsiu savo akis į juos ir atvesiu juos vēl į šią žemę; ir aš subudavosiu juos ir negriausiu jų, ir aš pasodinsiu juos, kaipo diegus, ir neišrausiu jų. Ir duosiu jiems širdį, kad pažintų, jog aš esmi Viešpats; ir bus jie mano žmonēmis, o aš busiu jų Dievu, nes jie sugrįš į mane su visa savo širdžia." (Jer. 24:5-7; 31:28; 32:40-42; 33:6­-16.) 

     Šie pasakymai negali liesti vien atsteigimą iš pirmesnių nelaisvių Babylonijoj, Syrijoj ir kt., nes po tų nelaimių jie buvo vēl išrauti.

"Tose dienose jie nekalbēs daugiau, kad tēvai valgē rugšcias vynuoges ir kad vaikų dantys atšipo, bet kiekvienas [kuris mirs] numirs dēlei savo neteisybių." (Jer. 31:29, 30.)

    Kuomet Izraelius, kaipo tauta, vaizdavo visą pasaulį, tai jo kunigija vaizdavo išrinktąjį "mažąjį burelį" -- Kristaus galvą ir kuną, "Karališkąją Kuinigiją;" o aukavimai, apsivalymai ir atlyginimai daromi Izraeliuje, vaizdavo "geresnes aukas," pilnesnius apvalymus ir tikrąjį atlyginimą "už viso pasaulio nuodēmes," kurio pasaulio jie buvo dalimi.

Lot leaving Sodom

    Tiesa, jie nebuvo teisus, bet nebuvo teisus nei Izraelius, kaip nebuvome teisus ir mes, kurie dabar girdime Evangeliją. "Nēra nei vieno teisaus; taip, nei vieno," greta priskaitytosios Kristaus teisybēs, kuris numirē už visus. Paties Viešpaties žodžiai sako mums, kad nors Dievas leido iš dangaus ugninį lietų ir sunaikino juos visus dēlei jų nedorumo, vienok sodomiečiai nebuvo tokiais dideliais nusidējēliais Jo akyse, kaip kad žydai, kurie daugiau pažinojo Viešpatį. (1 Moz. 19:24; Luk. 17:29.) 

    Kapernaumo žydams Jis pasakē: "Jei tie didieji darbai [stebuklai], kurie yra padaryti tavyje, butų [114] buvę padaryti Sodomoje, tai ji butų išlikusi ir iki šiai dienai." -- Mat. 11:23.

Synagogue ruins at Capernaum

     Taigi Viešpats pasako, kad sodomiečiams nebuvo duota užtektinos progos; bet Jis pažada jiems tokią progą, kuomet pasako (Eil. 24): 

"Bet aš sakau jums, kad aš busiu, labiau nuolaidus, Sodomos žemei teisimo dienoje, negu jums." 

    Teisimo Diena ir jos darbas bus parodyta sekamuose lapuose. Čia mes kreipiame domę vien į tą įvykį, kad tai bus pakenčiama diena Kapernaumui, o dar labiau pakenčiama diena Sodomai; o tai todēl, kad nors nei vienas, nei kitas neturējo pilno Dievo pažinimo, neigi supratimo apie palaimas turinčias ateiti per "Sēklą", bet Kapernaumas nusidējo prieš didesnę šviesą.

The "New Covenant."

    Tikrai jie bus. O reikia nepamiršti, kad nors Dievas “leido ugninį lietų ir sunaikino juos visus" daug šimtmečių prieš Kristaus Dieną, kurioje apie jų atsteigimą buvo kalbēta, bet tas atsteigimai liečia ir jų prisikēlimą, jų atējimą iš kapų.

Salt at the Dead Sea near the Area of Sodom and Gomorrah

Ruins at Area
of Sodom

    Nei Jezus, nei pranašas neduoda jokio paaiškinimo apie išrodantį Dievo vienpusiškumą sunaikinant Sodomą, o paliekant nenubaustais kitus, daug daugiau: nusikaltusius už Sodomą. Tas viskas išsiaiškins tik "atatinkamu laiku", kuomet Jo didieji nustatymai bus išaiškinti. Pranašas trumpai pasako, jog Dievas “matē, kad taip bus gerai,” o Jezus pridurē, kad Teismo Diena bus [115] daugiau pakenčiama sodomiečiams, negu kitems daugiau nusidējusiems. 

    Daleidžiant, kad mirtis užbaigia visokį bandymą ir paskui jau niekas negali gauti progos pažinti teisybę ir prisitaikyti prie jos, mes galime užklausti, kodēl Dievas rado reikalingu atimti tuos žmones iš gyvenimo, neduodant jiems progos tapti išganytais per pažinimą to vienatinio vardo, kuriuomi jie butų išganytais tapę? Atsakymas bus tas, kad jų laikas nebuvo dar atējęs. 

    "Atatinkamu laiku" jie bus prikelti iš numirusių ir atvesti į tiesos pažinimą ir tuomi palaiminti kartu su visomis žemēs šeimynomis per pažadētąją "sēklą". Tada jie bus bandomi amžinam gyvenimui.

"Eik, užmušk Amaleką ir išžudyk visus, kas tik ten yra, nieko nepalikdamas; užmušk visus taip vyrus, kaip ir moteris, kudikius ir žindomuosius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus." (1 Sam. 15:3.) 

    Toks neatodairus išžudymas rodosi visai nepritinkamu Dievo maloniąjam pobudžiui ir Jezaus mokslui -- "Mylēk savo priešus ir tt.", jei mes neapsipažinsime su Dievo plano tvarka, sulyg kurios turi “ateiti laikas" išsipildymui kiekvieno jame pažymēto atsitikimo, o taipgi tą, kad kiekvienas žmonijos narys turi nuskirtą jame vietą.

    Juk jie ga­lējo numirti taip pat ir kitokiu budu -- nuo ligų ar maro -- tas butų nedaręs jiems skirtumo, nes jie [116] turējo tik įgyti pažinimo, kas yra bloga, o kuomet bus teisiami, atatinkamu laiku, turēs pažinti kasyra gera, kad galētų atskirti ir pasirinkti gerą ir turēti gyvenimą.

Slaying of the Amalekites

    Čia minimoji nelaisvē negali buti kitokia, kaip tik mirties nelaisvē, nes minimieji nelaisviai tuomet buvo jau numirę. Mirtyje yra visi nelaisviai; todēl Kristus ateis atidaryti kapų duris ir išleisti nelaisvius. (Izaj. 61:1; Zak. 9:11.) Gi 55 eilutēje tas vadinama “sugrįžimu į pirmąjį stovį" -- atsteigimu.

The Old Law Covenant will be replaced with a New Covenant

    Kai kurie spēlioja, kad toje pranašystēje Viešpats turbut pašiepiančiai kalba žydams, sakydamas, kad Jis galētų sugrąžinti ir sodomiečius taip kaip ir žydus, bet nenori grąžinti nei vienų, nei kitų. Bet pažiurēkime, kaip tam pritaikomos tolesnēs eilēs. Viešpats, sako: 

"Vienok aš atsiminsiu mano sutartį su tavimi darytą tavo jaunystēs dienose, ir aš atnaujinsiu tavyje amžinąją sutartį.

"Tuomet tu atsiminsi savo kelius ir gēdēsiesi, kuomet priimsi savo seseris... O aš atnaujinsiu mano sutartį su tavimi, kad tu ži­notumei, jog aš esu Viešpats; ir tu turēsi atsiminti ir susigēsti ir dēlei savo gēdos niekad burnos dau­giau neatverti, kuomet aš nusiraminsiu link tavęs [117] už viską, ką tu esi padaręs, -- SAKO VIEŠPATS DIEVAS." 

    Kuomet Didysis Jehova yra pasirašes po tokiu pažadu, tai visi to pažado dalyviai gali pilnai jam pasitikēti, ypač tie, kurie žino, kad tos Naujosios Sutarties palaimos buvo Dievo patvirtintos per Kristų, kurio brangiausiuoju krauju toji sutartis yra pažymēta.

Father Abraham

"Ir taip visas Izraelius [gyvas ir numiręs] bus išganytas [atsteigtas nuo apjakimo], kaip yra parašyta: 'Iš Siono ateis Išganytojis ir prašalins Jokubo bedievybę. Nes taip yra mano pažadēta, kuomet atimsiu jo nuodēmes'... Jie yra mylimi dēlei jų tēvų, nes Dievas nesigaili savo maloningų dovanų nei pašaukimų." -- Rom. 11:26-29.

    Neprivalome stebētis, jei žydai, sodomiečiai, samarijiečiai ir visa žmonija susigēs ir sumiš, kuomet "atatinkamu laiku" Dievas parodys savo begalines malones. Taip, daugelis tų, kurie dabar yra Dievo vaikais, pasijus sumišime ir nustebime, kuomet jie pamatys, kad Dievas taip labai mylējo pasaulį, ir kad Jo mintys ir planai taip daug viršijo visa tą, ko jie tikētis galējo.

    Panašią klaidą darē ir žydai, manydami, kad visi Dievo pažadai buvo duoti vien tik jiems vieniems; bet kuomet atējo "atatinkamas laikas," ir pagonai tapo priimti malonēn, toji Izraeliaus dalis, kurios širdys buvo užtektinai didelēs pasidžiaugti šituo platesniu įrodymu Dievo malonēs, dalinosi tomis malonēmis, kuomet likusieji buvo apjakę prietaruose [118] ir žmoginēse tradicijose. 

    Tegul tie, kurie sudaro Bažnyčią ir mato švintančią Tukstantmetinio Amžiaus dieną, nešančią didžiausių gerovių visam pasauliui, apsižiuri, kad nestovētų priešais tą šviesą, kuri gal laikinai aptemdyti jų akis savo garbe ir palaimomis.

    Ši pažvalga turi savyje ir gerąją pusę -- ji pripažista Dievo visažinystę. Tas atatiktų musų supratimui apie Dievo Didybę, jei čia nebutų aplenkiama dviejų svarbiųjų didybių, butent; meilēs ir teisingumo, nes leidimas į pasaulį vieno šimto keturiasdešimtis dviejų bilijonų žmonių, jau prieš gimimą nuskirtų amžinon kančion, butų tik Jo meilēs išjuokimu ir pažeminimu. Kadangi Dievas yra meilē, o teisingumas yra Jo sosto pamatu, tai tokio žiaurumo negali buti Jo pobudyje.

    Ir nors dabar, po šešių tukstančių metų, Evangelija pasiekē tik mažą žmonijos dalelę, vienok mes laukiame ir tikimēs, kad kitų šešių tukstančių metų laiku, per bažnyčios pastangas ir duosnumą, Dievas ant tiek atitaisys Šetono įsteigtąjį nedorą, kad visi tuomet gyvenantieji galēs bent pažinti Jo meilę, o tuomi turēs progos įtikēti ir buti išganytais.

God is the Master of His purposes.

    Bet jau tie šimtas keturiosdešimtys du bilijonai žmonių buvusių praeituose šešiuose tukstančiuose metų, o tiek pat, ar daugiau, ateityje, sulyg šios pažvalgos yra amžinai žuvę, neatsižiurint į Dievo meilę link jų, nes Šetonas sumaiše Dievo planus. Išeina, kad Šetonui tenka amžinoms kančioms tukstančiai už kiekvieną, kurį Dievas išgano amžinai garbei.

    Tokia pažvalga turi pakelti žmogaus supratimą apie Šetono išmintį ir galybę, o pažeminti nuovoką apie tokius pat Dievo privalumus, nors psalmistas sako priešingai: "Jis pasakē -- ir pasidarē; Jis paliepē -- ir stojosi." Bet ne: Dievas nebuvo [120] priešo užkluptu išnetyčių, neigi jo apgalētu; neigi Šetonas nei trupučio nepakliudē Jo planams. Dievas yra ir visuomet buvo pilnu padēties valdovu; pabaigoje pasirodys, kad tas viskas vyko Jo tikslų išsipildymui.

    Žinant, kad blogo, neteisybēs ir mirties laikai pasibaigs užviešpatavus tai galybei, kurią Jis tuomet turēs, ir kad teisingumas, tiesa ir taika bus visame pasaulyje, kas neprivalo džiaugtis, kad pamačius tą Jo Dieną? Kuris tų dabar kenčiančiųjų su Kristumi, įkvēptas brangiuoju pažadu, kad "Jei mes su Juo kenčiame, tai mes taipgi su Juo ir karaliausime," nepakels augštyn savo galvos ir nepasidžiaugs kiekvienu Viešpaties atējimo įrodymu, žinodamas, kad artinasi musų išganymas ir pagarbinimas? 

    Tikrai visi prijaučiantys Jo palaimos pasiuntinystei ir Jo meilēs dvasei džiaugsis kiekvienu Jo atējimo įrodymu, kaipo prisiartinimu to "didžiojo džiaugsmo, kuris ateis visiems žmonēms."