| |
|
Studijavimas
6
Musų
Viešpaties
Sugrįžimas
– Jo
Tikslas
– Visų
Daigtų
Atsteigimas |
|
Viešpaties
Antrasai Atējimas Bus Asmeninis ir Pirm-Tukstantmetinis. – Jo
Santykis Link Pirmojo Atējimo. – Bažnyčios Parinkimas ir
Pasaulio Atvertimas. – Išrinkimas ir Liuosoji Malonē. – Vilties
Nelaisviai. – Pranašingieji Liudymai apie Atsteigimą. – Viešpaties
Sugrįžimas. – Aiški Bažnyčios ir Pasaulio Viltis.
|
|
[91]
“JIS atsiųs tą, kuris pirmiau jums buvo apsakytas, -- Jezų
Kristų, kurį tur dangus laikyti iki to laiko, kuomet bus
atsteigti visi daigtai, apie ką Dievas yra kalbējęs per visų
Jo šventųjų pranašu lupas nuo pat pasaulio pradžios." --
Apašt. Darb. 3:20, 21.
|
The
second personal coming
of Jesus
If Jesus has been with the church
for 2,000 years,
why did he promise
to come again?
|
Kad Viešpats norējo,
idant Jo mokiniai suprastų, jog tulam tikslui, tulu budu ir tulu
laiku Jis vēl ateis, tas, manome, yra suprantama kiekvienam apsipažinusiam
su Šventrašciu. Tiesa, Jezus pasakē:
"Štai aš
esmi su jumis visad, net iki amžiaus pabaigos" (Mat. 28:20) ir
savo dvase ir savo žodžiu Jis nuolat buvo su savo Bažnyčia,
vesdamas, vadovaudamas ir saugodamas savo šventuosius bei ramindamas juos
jų nuliudimuose.
Vienok Bažnyčia,
nors ir suprasdama, jog Viešpats žino visus jos kelius ir be paliovos ją
globoja ir myli, visgi laukia Jo pažadējimo sugrįžimo; mat
kuomet Jis pasakē:
"Jei aš
nueisiu, tai ir vēl ateisiu" (Jono 14:3), tai tikrai kalbējo
apie savo antrąjį atējimą. |
Pentecost
was NOT
the second advent. |
[92] Kai kurie mano,
kad Jis čia kalbējo apie Šventosios Dvasēs atsiuntimą;
kiti -- kad apie Jeruzalēs
išgriovimą ir tt.; vienok tie visi, matomai, nepastebējo to
fakto, kad paskutinēje Biblijos knygoje, parašytoje apie šešiasdešimts
metų po Šventosios Dvasēs Atsiuntimo ir dvidešimts šeštais
metais po Jeruzalēs išgriovimo, Tasai, kuris buvo miręs ir
prisikēlęs, kalba ne apie praeities, bet apie ateities dalykus,
sakydamas:
"O štai aš
ateisiu greitai, o mano užmokesnis yra su manimi."
O įkvēptasai Jonas atsako: "Taip, ateik, Viešpatie
Jezau." --Apr. 22:12, 20.
Daugelis yra tos
nuomonēs, kad kuomet nusidējēliai bus atversti, tai tuomi
susidarys ateinančiojo Kristaus dalis. Tokiu budu Kristaus atējimas
bus laipšniskas iki kol visas pasaulis bus atverstas tikējiman;
tuomet, jie sako, Kristus bus pilnai atējęs. |
At
the time
of our Lords second presence, the world will be far from converted
to God.
Buddhism
|
Šie, matomai, užmirišta, kad Šventraštis liudija kaip tik
atbulai: Viešpaties antrojo atējimo laiku pasaulis bus dar toli nuo
atvertimo, toli nuo Dievo; kad "Paskutinēse dienose užstos
pragaištingi laikai, nes žmonēs daugiau mylēs pasaulį,
negu Dievą" (2 Tim. 3:1-4); kad "Nedorēliai ir
tvirkintojai eis blogyn ir blogyn apgaudinēdami ir patys apgaudinējami."
(Eir. 13.)
Jie
užmiršta ypatingą Mokytojaus pasargą, duotą savo mažąjam
bureliui: “Saugokitēs, kad toji diena neužkluptų jus iš netyčių, nes ji, kaipo žabanga,
nukris ant visų [nesisaugojančių], kurie gyvena ant
visos žemēs paviršiaus." (Luk. 21:34, 35.)
Taipgi mus užtikrina pasakymas, jog "Visos
žemēs giminēs dēl Jo vaitos," kuomet matys Jį
ateinant (Apr. 1:7), kad apie nusidējēlių atvertimą nēra
minima. Ar vaitoja žmonēs dēlei nusidējēlių
atsivertimo?
Atvirkščiai, jei šis pasakymas, kaip
beveik visi pripažista, liečia Kristaus buvimą ant žemēs,
tai jis mokina, kad nevisiems ant žemēs patiks Jo pasirodymas; [93]
o to nebutų, jei visi nusidējēliai butų jau atverstais. |
|
Kai
kurie laukia Viešpaties kuninio ir asmeninio atējimo, bet nuskiria
laiką tam atsitikimui labai tolimą, sakydami, kad per
dabartiniame stovyje esančios bažnyčios pastangas pasaulis turi
buti atverstas ir tuomi Tukstantmetinis Amžius turi buti pradētas.
Jie
sako, kad kuomet pasaulis bus atverstas, Šetonas surištas ir Dievo pažinojimas
apdengs visą žemę, bei kuomet tautos nekariaus tarpu savęs,
tai tuomet dabartinio pasaulio bažnyčios darbas bus užbaigtu; o
kuomet jos tasai didelis ir painus darbas bus atliktas, tai Viešpats
ateis sutvarkyti žemiškus reikalus, apdovanoti tikinčiuosius ir nubausti nusidējēlius. |
|
Kai kurios Šventrašcio
dalys, imamos atskirai, rodos patvirtina tokią pažvalgą, bet
kuomet pažvelgiama į Dievo Žodį ir planą abelnai, tai
pasirodo kaip tik atvirkšciai, butent: kad Kristus ateis pirm pasaulio
atsivertimo ir Jis karaliaus tikslu atversti pasaulį; kad bažnyčia
dabar yra teisiama ir kad dovana laimētojams yra ta, kad jie, tapę
pagarbintais, dalyvaus su Viešpačiu Jezumi tame karaliavime, kuris
yra Dievo nuskirtas tam, kad palaiminti pasaulį ir duoti progos
kiekvienam sutvērimui pažinti Viešpatį. Toki yra Viešpaties
speciali pažadai: --
"Pergalētojui
aš leisiu sēdēti su manim ant mano sosto." (Apr.
3:21.)
"Ir jie gyveno
ir karaliavo su Kristumi tukstantį metų." -- Apr. 20:4.
|
Witnessing
to the world
does not imply
the conversion
of the world.
|
Yra du tekstai,
kuriais daugiausia remiasi tie, kurie sako, kad Viešpats neateis ankšciau,
kaip tik po Tukstantmetinio Amžiaus, todēl į tuodu tekstu mes
ir pažvelgsime. Vienas sako:
"Toji
Evangelija apie karaliją bus skelbta visame pasauly, visų tautų
liudyjimui; ir tuomet ateis pabaiga." (Mat. 24:14.)
Tuomi, manoma,
pasakyta, kad pasaulis bus atverstu prieš Evangelijos Amžiaus pasibaigimą.
Vienok liudijimas pasauliui dar nereiškia [94] pasaulio atvertimo. Tekste
nieko nesakoma, kaip tasai liudijimas bus priimtas.
O liudijimas jau buvo
duotas. 1861 metais Biblijos Draugijų raportai parodē, kad
Evangelija jau buvo išspauzdinta kiekvienoje kalboje, kokia tik yra ant
žemēs, nors nevisi žemēs milijonai gavo ją. Ne, net nei
pusē tų šešiolikos šimtų milijonų gyventojų nēra
girdējusi Jezaus vardo. Vienok teksto išlyga išsipildē:
Evangelija tapo paskelbta visame pasauly, visų tautų liudijimui. |
What
is the
main object
of the gospel now? |
Apaštalas (Apašt.
Darb. 15:14) sako, kad Evangelijos svarbiausiu tikslu šiais laikais yra "išrinkti
žmonēs" Kristaus vardui -- pergalinčiąja
bažnyčia, kuri, Antrame Jo Atējime, bus suvienyta su Juo ir
vadinsis Jo vardu. Liudijimas pasauliui šiame amžiuje yra antraeiliu
tikslu. |
"At [Gods]
right hand"
not a location,
but authority
and power.
King Charles II on his throne |
Kitas tekstas yra toks:
"Sēdēk mano dešinēje, pakol padēsiu tavo priešus
po tavo kajoms." (Psal. 110:1.) Neaiški ir neapribota šio
teksto mintis išrodo esanti ta, kad Kristus sēdi sau, kur nors
danguose ant medžiaginio sosto ir laukia, kol bažnyčia užbaigs Jam
visų daigtų pavergimo darbą, po kurio Jis jau ateis
karaliauti.
Tai yra klaidingas
supratimas. Dievo sostas, apie kurį kalbama, nēra kokiu nors medžiaginiu
sostu; jis reiškia Jo augšciausiąją galybę ir valdžią;
gi Viešpats Jezus buvo išaugštintas dalyvauti toje valdžioje. Paulius
sako: "Dievas didžiausiai Jį [Jezų] išaugštino
ir davē Jam vardą augštesnį už visus vardus."
Jis davē Jam galę
viršyjančią visas kitas ir artymą Jo Tēvo
galei. Jei Kristus sēdi ant medžiaginio sosto iki kol Jo priešai
bus padēti po Jo kojų (pavergti), tai, žinoma, Jis negali
ateiti, kol visi daigtai nēra pavergtais. Bet jeigu minimoji tame
tekste "dešinēji" nereiškia kokios nors nužymētos
vietos, ar suolo, bet tik, kaip mes tvirtiname, galę, valdžią,
valdymą, tai tuomet aišku, kad minimasai tekstas [95] nesipriešina
kitiems Šventrašcio tekstams, sakantiems, jog Jis ateis "pavergti
į save visus daigtus" (Fil. 3:21), sulyg tos galēs,
kokia Jam yra duota.
Pavyzdin: Sakome,
"kad Kaizeris sēdējo ant Vokietijos sosto, bet tą
sakydami mes neturime minties apie tą karališką kedę, ant
kurios jis ištikrųjų retai kada besēdēdavo. Kuomet
sakome, kad jis ant sosto, tai tas reiškia, kad jis valdē Vokietiją.
Dešinēji -- reiškia svarbiausią
valdžioje vietą (urēdą), esančią pagarboje ir
malonēse arčiausiai prie valdovo.
Antai kunigaikštis
Bismarkas buvo išaugštintas arba pasodintas Kaizerio galēs dešinēje;
taipgi Juozapas Egipto karalijoje buvo po Faraono dešinēs ne
tiesioginēje žodžio prasmēje (nuolat stovēi arti dešinēsēs
rankos), bet kalbos priežodyje. Jezaus žodžiai, pasakyti Kajafui,
atatinka šiai minčia i:
"Po šio laiko
jus matysite Žmogaus Sunų sēdintį galybēs dešinēje
ir ateinantį dangaus debesiuose." (Mat. 26:64.) Jis bus dešinēje
ateidamas, pasiliks dešinēje per Tukstantmetinį Amžių ir
visuomet. |
The
first advent REDEEMS.
The second advent RESTORES. |
Toliau
betyrinēdami Dievo apreikštuosius planus, mes įgauname platesnēs
pažvalgos į Pirmojo ir Antrojo Atējimo tikslus; o privalome
atminti, kad abudu atējimai yra vieno plano dalimis. Išimtinuoju
Pirmojo Atējimo veiksniu buvo žmonių atpirkimas, o Antrojo --
bus atsteigimas, o taipgi atpirktųjų palaiminimas ir
paliuosavimas.
Išganytojis,
atidavęs Savo gyvybę, kad atpirkti visus, užžengē į
dangų, kad pristatyti Tēvui tą auką, kad permaldauti Jį
už žmogaus prasižengimą. Jis atidēlioja ir leidžia "šio
pasaulio kunigaikšciui" tęsti blogo viešpatavimą, iki
tol, kol bus surasta "nuotaka, Avinēlio sužiedotinē,"
kuri, kad taptų verta tokios garbēs, turēs pergalēti
šio nedoro pasaulio įtakas. Tuomet tai prasidēs tikrasis laikas
teikti pasauliui visas tas didžiąsias palaimas, kurios buvo užtikrintos
[96] Jo pasiaukojimu, ir Jis tuomet ateis palaiminti visas žemēs šeimynas.
Tiesa, atsteigimas ir palaiminimas galējo
prasidēti antsyk, kuomet atpirkimo kaina tapa Atpirkējo užmokēta,
ir tuomet Mesijaus atējimas butų buvęs tik vienu įvykiu;
karaliavimas ir palaima butų įvykę antsyk, kaip kad Apaštalai
iš pradžių ir tikējosi. (Apašt. Darb. 1:6.)
Bet Dievas prirengē "kai kurių
mums geresnių dalykų" -- Krikšcioniškąją Bažnyčią
(Žyd. 11:40); todēl yra mums naudingiau, kad Kristaus karaliavimas
yra atskirtas nuo Galvos kentējimų devyniolikos šimtmečių
laikotarpiu. |
The
period between
the advents is for
the development
of the church.
The selection
of the church... |
Gadynē tarp
Pirmojo ir Antrojo Atējimo, tarp visų atpirkimo ir visų
palaiminimo, yra nuskirta tardymui ir išrinkimui Bažnyčios, kuri
yra Kristaus kunu; kitaip butų buvęs tiktai vienas Atējimas,
o darbas, kuris bus veikiamas Antrojo Atējimo laiku -- Tukstantmečiu, -- butų prasidējęs
tuoj po Jezaus prisikēlimo.
Arba ažuot sakyti,
kad Antrojo Atējimo darbas turējo prasidēti tuoj po Pirmojo
Atējimo darbo, geriau sakysime, kad jei Jehova nebutų turējęs
tikslo išrinkti "mažąjį burelį," ar "Kristaus
kuną", tai Pirmasis Atējimas nebutų įvykęs
tuo laiku, kaip kad įvyko, bet butų buvęs kartu su Antruoju
Atējimu, ir todēl butų tik Vienas Atējimas.
Dievas, matomai, buvo
nuskyręs leisti blogą šešiems tukstančiams metų,
taip kaip ir tą, kad visų apvalymas ir atsteigimas bus atliktas
septintame tukstantmetyje. |
The
reason for
the apparent delay in blessings. |
Todēl matome, kad Jezaus atējimas, kaipo auka ir atparka už
nusidējēlius, įvyko gana anksti prieš palaimos ir
atsteigimo amžių, kad liktų užtektinai laiko išrinkti Jo "sanpaveldējų"
"mažąjį burelį." Tas truputį paaiškina,
kodēl Dievas atidējo ateityn tų pažadētųjų
palaimų suteikimą, kuris buvo atpirkimu užpelnytas.
Palaimos
ateis, kada [97] joms bus laikas, kaip išanksto yra suplanuota, nors, dēlei
garbingųjų tikslų, atpirkimas buvo duotas daug pirmiau,
negu žmonēs tikējosi. |
The
Churchs mission is
to witness.
God has not yet even attempted
the worlds conversion. |
Apaštalas mokina mus,
kad Jezaus nebus ant žemēs visu tuo laiku nuo į dangų užžengimo
iki Atsteigimo Amžiaus, ar Tukstantmetinio Amžiaus, pradžios, nes Jis "pasiliks
danguje iki visų daigtų atsteigimo laikui," ir tt. (Apašt.
Darb. 3:21.)
Kadangi Šventraštis
mus mokina, jog Viešpaties Antrasis Atējimas turi tikslą
atsteigti visus daigtus ir kad tojo atējimo laikais tautos bus taip
toli nuo atsivertimo, kad net rustaus (Apr. 11:18) ir priešinsis, tai
reikia pripažinti, kad arba bažnyčia nebus įstengusi savo užduotį
atlikti, ar kad Dievo planas tuomi pasikrikdys, ar, dar, kaip jau mes sakēme
ir įrodēme, kad pasaulio atvertimas šiuose laikuose yra Bažnyčiai
nesitikētinu, kad jos pašaukimu buvo skelbti Evangeliją visam
pasauliui dēl liudijimo, bei pačiai prisirengti sulyg Dievo
nurodymų į busiantį didelį darbą. Dievo galybē
link pasaulio atvertimo jokiu budu negalējo išsibaigti. Daugiau,
negu tas: Jis dar net nebandē pasaulio atvertimą pradēti. |
A
future restitution
for every man, woman and child...
|
Šis
pasakymas gali kai kuriems išrodyti nuostabiu, bet lai taip manantieji
pagalvoja apie tą, kadjei Dievas butų bandęs tą darbą
pradēti, tai nejaugi butų susilaukęs tokio nepasisekimo?
Juk, kaip mes matēme, tik menka tų žemēs bilijonų
dalelē suprantamai išgirdusi yra vien tąjį vardą,
kuriuomi jie turi buti išganytais.
Mes tik aiškiai priminēme tas pažvalgas ir
mokinimus, kokių laikosi kai kurios vadovaujančių sektų
-- Baptistų, Presbyterionų ir kitų,
kad Dievas buk išsirenka ar išrenka iš pasaulio "mažąjį
burelį" -- Bažnyčią. Jie tiki, kad Dievas
nedarys nieko daugiau, kaip tik išsirinks tą Bažnyčią,
kuomet mes randame, kad Šventraštis kalba apie tolesnį žingsnį
Dievo plane -- apie [98] pasaulio ATSTEIGIMĄ, kuris bus
atliktas per išrinktąją bažnyčią, kuomet ji bus užbaigta
ir pagarbinta.
"Mažasis Burelis" arba pergalētojai
šiame Evangelijos Amžiuje, yra tiktai kunu tos "Sēklos,"
kurioje ir per kurią žemēs šeimynos bus palaimintos. |
|
Tie, kurie sako, kad
Jehova bandē atversti pasaulį per šešis tukstančius metų,
bet tas Jam nepavyko, turētų matyti, kad tokia pažvalga yra
nesutaikoma su Biblijos užtikrinimu, jog Dievo visi tikslai išsipildys
ir jog Jo Žodis negrįš pas Jį tušciu, bet pilniausiai
pasisekusiu tame, kam jis buvo siųstas. (Izaj. 55:11.)
Tasai faktas, kad
pasaulis dar nebuvo atverstu ir kad Viešpaties pažinojimas dar nepripildē
žemēs, yra įrodymu, kad dar ne tam tikslui Jis buvo siųstas. |
"Rightly dividing the word of truth"
Two lines
of thought
divide Christians: |
Šis priveda mus prie
dviejų mokinimo budų, kuriuodu skyrē krikšcionys per šimtmečius,
butent Išrinkimo ir Liuosos Malonēs. Kad abudu šiuodu mokslu,
neatsižiurint į juodviejų priešingumą, randa paramos
Biblijoje, to jokis Biblijos studentas (tyrinētojas) neužgins.
Tasai faktas tuoj turi
mus įvesti į mintį, kad kai kame abudu mokslu yra teisingu;
vienok jokiu budu juodu negali but suderintu (sutaikomu), kaip tik
prisilaikant dangaus įstatymų -- tvarkos ir "teisingo
Tiesos Žodžio padalinimo" šiame dalyke. Tvarka, kaip nurodyta Amžių
Plane, jei jos prisilaikoma, aiškiai mums parodo, kad kuomet Išrinkimas
ējo laikais dabartinių ir praējusių amžių tais
keliais, kurie ryškiai nurodyti, tai Liuosoji Malonē yra Dievo
nuskirta abelnai visam pasauliui Tukstantmetinio Amžiaus laikuose.
Jei laikysime
atmintyje tų gadynių ir paskirstymų aiškias išvaizdas,
kurios buvo pirmesniame skyriuje apibrēžtos, ir surasime bei ištirsime
visas eisenas liečiančias Išrinkimą ir Liuosąją
Malonę, tai surasime, kad visas tas, kas paliečia Išrinkimą,
priklauso [99] dabartiniams ir praējusiems amžiams, o visas tas, kas
mokina apie Liuosąją Malonę, priklauso ateinančiam amžiui. |
Election
Vs.
Free Grace |
Vienok Išrinkimas,
sulyg Biblijos pasakymo, nēra priverstinumu, ar likimu (fatalizmu),
kaip tai mano ir mokina jo užtarējai, bet parinkimas sulyg tinkamumo
ir pritaikomumo tam reikalui, kurį Dievas yra nužiurējęs
nuskirtam tam tikslui laikotarpiui. Mokslas
apie Liuosąją Malonę, kurio prisilaiko Arminiečiai,
yra taipgi daug didesnių gausiųjų Dievo malonių išrodymu,
negu kad jo paties pasekējai to kada nors tikējosi. Dievo malonē
Kristujeyra visuomet liuosa toje reikšmēje, kad ji
nēra duota už užpelnus.
Nuo pirmojo žmogaus nusidējimo iki
dabartinių laikų, kai kurios Dievo malonēs buvo teikiamos
tik tam tikriems asmenims, tautoms ar klasēms, kuomet ateinančiame
amžiuje visas pasaulis bus pakviestas dalyvauti tuomet teikiamose malonēse,
su tuomet visiems paskelbtąja išlyga, kad jas galēs gauti "kiekvienas,
kuris tik ateis ir gers iš gyvenimo šaltinio liuosai." -- Apr. 22:17.
|
Gods selection
of Israel
is a type
of the great work for the world.
"I am not sent but to the lost sheep
of the house
of Israel."
Matthew 10:5,6
|
Žvilgterēję
atgal, mes pamatysime, kad Abraomas ir kai kurie jo ainiai tapo parinkti ar
išrinkti įrankiais, per kuriuos pažadētoji sēkla, ar visų
žemēs šeimynų Palaimintojis turējo ateiti. (Gal. 3:29.) Mes
pamatysime taipgi, kad išrinkdamas Izraelių iš visų tautų
tarpo, Dievas atvaizdavo tą didyjį darbą, kokis pasauliui turēs
buti nuveiktas, nes išvedimas iš Egipto, Kanaano žemē, sutartys ir
įstatymai, aukos už nuodēmes, kalčių panaikinimas, žmonių
apšlakštymas, kunigija -- vis tai buvo smulkus
pavyzdžiai didžiosios kunigijos ir aukų, kokios bus reikalingos
pasaulio žmonijai apvalyti.
Dievas, kalbēdamas
šiems žmonēms, pasakē: "Tik jus vienus aš pažinau tarp
visų žemēs šeimynų." (Amos. 3:2.) Tik šitoji
viena tauta buvo pripažinta, kol [100] Kristus atējo; taip, dar ir vēliaus,
nes kunigavimas buvo paliekamas tik joje, ir Kristus neleido savo mokiniams
eiti į kitas tautas, sakydamas, kuomet juos siuntē:
"Neikite
į pagonų kelius, neigi į samaritonų miestus užeikite."
Kodēl taip, Viešpatie? Todēl, kaip Jis atsako, kad "Aš
neesu nusiųstas pas kitus, kaip tik pas paklydusias aveles iš
Izraeliaus namų." (Mat. 10:5, 6; 15:24.)
Visą savo laiką
iki pat mirties Jis pašventē jiems ir tuomi buvo atliktas pirmasis
pasauliui darbas, pirmasis įrodymas Jo liuosos ir gausios malonēs,
kuri "kuomet laikas ateis" tikrai bus palaima visiems.
|
Gods
gift
is unlimited. |
Šioji didžiausia
Dievo dovana nebuvo nuskirta vienai tautai ar klasei. Ji buvo ne vien
Izraeliui, bet visam pasauliui, nes Jezus Kristus iš Dievo malonēs
paragavo mirties už kiekvieną žmogų. -- Žyd. 2:9. |
|
Taipgi ir dabar,
Evangelijos Amžiuje, įvyksta tam tikros rušies išrinkimai. Kai
kurioms pasaulio dalims yra suteikta daugiau malonių pažinti
Evangeliją (kuri yra liuosa visų pažinimui), negu kitoms. Pažiurēkime
į pasaulio žemlapį ir pamatykime, kaip maža jos dalelē
yra apšviesta ar palaiminta Kristaus Evangelijos pažinimu bent kokiame
nors laipsnyje.
Palyginkime save ir
savo privilegijas bei žinotę su milijonais tų, kurie yra šiandien
pagonybēs tamsumoje, kurie niekad negirdējo Evangelijos šauksmo,
ir kurių pagaliaus niekas nei nešaukē. Tik kuomet taip
vadinamoji draugija (pašaukta buti Dievo sunais, Djevo paveldējais
ir sanpaveldējais su musų Viešpačiu Jezumi Kristum, kuris
patvirtino tą jų pašaukimą ir išrinkimą) bus
galutinai surinkta, tai tuomet tik, prasidēs, sulyg Dievo plano,
pasaulio išganymas. |
The
Second Adam and
the Second Eve
"The Spirit
and the Bride
say, Come!"
|
Sēkla nesutrins
žalčio galvos pirmiau, negu ji bus išrinkta, išauklēta ir
pakelta į galę. "Ramybēs
Dievas greitat sutrins Šetoną po jusų kojomis." [101]
(Rom. 16:20; 1 Moz. 3:15.) Evangelijos Amžius prirengia nekaltą
mergelę -- Tikinčiąją
Bažnyčią -- taipgi Nuotaką.
To Amžiaus pabaigoje,
kuomet ji bus "prirengta" (Apr. 19:7), ateis Sužiedotinis
ir tie, kurie yra prisirengę įeiti į Ji susituokime --
antrasis Adomas ir
antroji Jieva susijungs į vieną, ir tuomet garbingasis
atsteigimo darbas prasidēs.
Sekamame paskirstyme,
naujame danguje ir naujoje žemēje, Bažnyčia nebus daugiau
nekaltąja mergele, bet Jaunamarte. Ir tuomet
"Dvasē ir
Nuotaka sakys: Ateik! O tie, kurie išgirs, lai sako: Ateik! Ir tegul
ateina tie, kurie trokšta. O kurie tik norēs, lai ims gyvybēs
vandenio dovanai." -- Apr. 22:17.
|
|
Evangelijos Amžius,
esąs taip tolimu nuo Bažnyčios pareigų užbaigimo, yra tik
neatbutinu prirengimu į didyjį ateities darbą. Laukdamas šios
pažadētosios ir ateinančios palaimos, visas sutvērimas
vaitoja ir kankinasi kančiose iki dabar, pasitikēdamas Dievo sunų
apsireiškimo. (Rom. 8:22, 19.)
Džiaugsmingas faktas
yra tas, kad Liuosoji Malonē pilniausiame saike yra musų Tēvo
plane nuskirta. ne vien tik tiems, kurie dar gyvi, bet ir tiems, kurie jau:
mirę, kaipo palaimintoji ateinančio amžiaus proga. |
Those
in the tomb are prisoners
of hope. |
Kai kurie,
nusimanydami truputį apie busiančias palaimas Antrojo Atējimo
laiku, ir kurie dalinai įvertina tą įvykį, kad Viešpats
ateis išdalinti tą didžiąją palaimą, kurią Jis
nupirko savo mirtimi, neįstengia permatyti paskutinio asylum, butent,
kad tie, kurie yra kapuose, yra susidomēję anuoju garbinguoju
Mesijaus karaliavimu nemažiau už tuos, kurie tuo laiku bus menkiau suvaržyti
sunaikinimo ryšiais, t. y. mirtimi.
Bet kaip Jezus numirē
už visus, taip tikrai jie visi turi gauti tų palaimų ir malonių,
kurias Jis nupirko savo brangiausiu krauiu. Todēl mes privalome tikētis
Tukstantmetiniame [102] Amžiuje palaimų taip tiems, kurie guli
kapuose, kaip ir tiems, kurie dar nēra juose; įrodymų apie
tą užtektinai randame, kuomet pažiurime giliau į Viešpaties
pasakymus tame reikale. Todēl ir Dievo plane apie jų paliuosavimą,
esantieji kapuose yra vadinami "vilties belaisviais." |
The
majority
of mankind
have never
heard of Jesus.
What has become of the multitudes who
have died?
What is their condition? |
Yra
apskaitliuojama, kad apie šimtas keturiosdešimtys trys bilijonai žmogysčių
gyveno ant žemēs šešių tukstančių metų laiku po
Adomo sutvērimo. Iš tų, išmintingai skaitliuojant, galima
skaityti nedaugiau, kaip vieną bilijoną tapusį Dievo šventaisiais.
Šitas
aplamas apskaitliavimas dar palieka apie šimtą keturiasdešimts du
bilijonu (142,000,000,000) tų, kurie užmigo mirčia be tikējimo
ir vilties į vienatinį vardą, duotąjį po dangumi,
ar tarp žmonių, kuriuomi mes butume išganytais. Žinoma, didelē
jų daugybē niekad nežinojo ir negirdējo apie Jezų ir
negalējo tikēti į Tą, apie kurį jie nieko nebuvo girdēję.
Taigi klausiame, kas
atsitiko su tąja didžiule žmonių minia, apie kurią
skaitmenos duoda mums visai mažai nuovokos? Kokis yra ir kokis bus jos
stovis? Ar Dievas nepadarē jokių patvarkymų aprupinimui tų,
kurių padētį ir apystovas juk turējo numatyti?
Nejaugi Jis, nuo
pasaulio sutvērimo, padarē taip netikusį begailestingą
nuskyrimą jų bevilčiam ir amžinam kankinimui, kaip kad
daugelis Jo vaikų ir sako? Ar gal Jis dar turi savo sandēlyje,
savo plano augštybēje ir gilybēje bei ilgume ir plotyje, surengtą
galimybę visiems pažinti tąjį vienatinį vardą, ir,
išpildant nustatytąsias sąlygas, naudotis amžinu gyvenimu?
|
Atheism
Calvinism
Arminianism |
Į Šiuos
klausimus, kuriuos kiekvienas mąstantis krikšcionis stato pats sau,
ir trokšta išgirsti teisingą ir sutinkantį su Jehovos pobudžiu
atsakymą, yra atsakymų gana įvairių: --
Ateizmas (bedievybē)
atsako: Jie yra amžinai [103] numirę; jiems nēra jokios
ateities; jie daugiau negyvens.
Kalvinizmas atsako:
Jie nebuvo išrinkti išganymui. Dievas išanksto nuskyrē ir nulēmē
jiems pražutį -- buti pragare -- ir jie dabar yra
tenai raitydamiesi kančiose, kuriose jie bus amžinai, be jokios
vilties.
Arminizmas atsako: Mes
tikime, kad Dievas atleis daugeliui už nežinojimą. Tie, kurie stengēsi
buti gerais sulyg savo išmanymo, tikrai bus "Pirmagimio bažnyčios"
dalimi, nors jie niekad negirdējo apie Jezų.
|
Christ
is the only basis
for salvation.
Peter's Faith
|
Šiai pastarąjai
pažiurai pritaria visokių tikybų Krikšcionijos didžiuma (neatsižiurint
į kai kurių priešingas tikybas), atjausdama, kad kiekviena
kitokia pažvalga butų nesutaikoma su Dievo teisingumu. Bet ar
palaiko Šventraštis tąją pažiurą? Ar jis mokina, kad nežinojimas
yra priežasčia išganymui? Ne.
Vienatine išganymui išlyga,
apie kurią Šventraštis mini, yra tikējimas į Kristų,
kaipo į musų Atpirkēją ir Viešpatį. "Malone
jus esate išganytais per tikējimą." (Efez. 2:8.) Išteisinimas
per tikējimą yra pamatiniu principu visam krikšcionybēs
tvarkymui. Į klausimą, ką turiu daryti, kad buti išganytu,
apaštalas atsako -- tikēk į Viešpatį
Jezų Kristų.
"Nēra po
dangumi duoto žmonių tarpe jokio kito vardo, kuriuomi mes
butume išganytais." (Apašt. Darb. 4:12); taigi "Kas tik
šauksis Viešpaties vardo -- bus išganytu."
-- Rom. 10:13.
|
The Gospel sent
to the Gentiles
Will ignorance
save men?
The Law did not bring life to Israel
|
Vienok Paulius
tvirtina, kad žmogus pirmiau turi išgirsti Evangeliją, kad tapti
tikinčiu. Jis sako: “Kaip jie šauksis To, į kurį jie
netiki? O kaip jie gal tikēti į Jį, jei jie apie Jį nēra
girdēję?" -- Rom. 10:14.
Kai
kurie sako, kad Paulius mokina, jog nežinojimas išganys žmones, nes sako,
kad “Pagonai, [104] kurie neturi tiesų, yra tiesomis savyje."
(Rom. 2:14.) Iš to daroma išvada, kad tiesa, kokią jų sąžinē
jiems teikia, yra pakaktina išteisinti juos.
Vienok tie, kurie taip mano, klaidingai supranta
Pauliaus žodžius. Jis įrodo, kad visas pasaulis yra Dievui prasikaltęs
(Rom. 3:19): kad pagonai, kurie neturi rašytų tiesų (įstatymų),
buvo pasmerktais, o ne išteisintais šviesoje sąžinēs, kuri ar
tai pateisina, ar apkaltina juos, tai vis parodo, kad jie yra netobulais ir
nevertais gyvenimo, taip kaip ir žydai, kurie nors turējo rašytus
įstatymus, bet buvo jais pasmerkti; "Nes per įstatymus yra
pažinoma nuodēmē." (Rom. 3:20.)
Duotieji žydams įstatymai parodē jų
silpnybes, nes jie buvo duoti tikslu parodyti jiems, kad jie neįstengia
išteisinti patys save prieš Dievą; vienok "Per įstatymų
veikmę joks kunas nebus išteisintas Jo [Dievo] akyse."
Parašytieji įstatymai pasmerkē žydus,
o pagonai turējo užtektinai šviesos savo sąžinēje, kuri
pasmerkē juos; todēl visų burnos tapo uždarytos reikalavime
gyvenimo teisių, o visas pasaulis yra kaltu prieš Dievą.
|
Many
Christians wrongly say
that God
will not condemn the ignorant. |
Atmindami
Jokubo pasakymą (2:10), kad jei kuris ir prisilaikys visų kitų
įstatymų, bet prasikals prieš vieną, bus prasikaltēliu ir
negalēs tikētis žadamų Įstatymuose palaimų, -- mes matome, kad tikrai "Nēra nei
vieno teisaus; ne, nei vieno." (Rom. 3:10.)
Tokiu budu Šventraštis uždaro visas vilties
duris, išskiriant vienas, parodydamas, kad nei vienas pasmerktųjų
negali tikētis amžinojo gyvenimo dēlei savo gerų darbų,
o taipgi reikalauti išganymo remiantēs nežinojimu. Nežinojimas
neduoda nei vienam teisēs gauti dovaną, kuri nuskirta tikintiems
ir nuolankiems. |
God
has
a blessing for all,
a better way. |
Daug krikšcionių,
nenorēdami tikēti, kad tiek daug bilijonų nekaltų
kudikēlių ir pagonų bus amžinai pražudyta (nes, kaip
mokinama, jie siunčiami [105] į amžinųjų ir bevilčių
kančių vietą), tikrina, kad, neatsižiurint į tą,
kas Biblijoje pasakyta, Dievas nepasmerks tų, kurie negalējo Jo
pažinti.
Mes pagiriame tokių
žmonių gerą širdį ir Dievo gerumo įvertinimą,
bet pasergējame, kad nesiskubintų atmesti ar aplenkti Biblijos
pasakymų. Dievo palaima ateis visiems daug geresniais keliais, negu
per Jo nepažinojimą. |
What will happen
to the heathen?
|
Bet ar šie elgiasi
sulyg savo pasakytojo įsitikinimo? Ne: nors jie sakosi tikį, kad
nežinantieji bus išganytais dēlei savo nežinojimo, vienok
nesiliauja siuntinēję misijonierių į pagonus, kas lešuoja
tukstančius brangių gyvasčių ir milijonus pinigų.
Jei visi, ar bent pusē gali but išganytais dēl nežinojimo, tai
tikrai jiems daroma blēdis (jiems kenkiama) siunčiant
misijonierius mokinimui apie Kristų, nes vos tik, aplamai skaitant,
koks vienas iš tukstančio įtiki, kuomet misijonieriai atsilanko.
Jei tokia mintis yra teisinga, tai butų daug geriau palikti juos nežinojime,
nes tuomet daug didesnis skaičius butų išganytais.
Einant tąja pat
minčia, ar negalime mes manyti, kad jei Dievas paliktų visus žmones
nežinojime, tai visi ir turi buti išganytais? Jei taip, tai Jezaus atējimas
ir mirtis buvo visiškai bereikalinga, apaštalų ir šventųjų
mokinimai ir kančios buvo bergždžiais, o taip vadinamoji Evangelija,
ažuot buti gerąja naujiena, yra labai bloga naujiena.
Misijonierių inējimas
pas pagonus, daromas tų, kurie tiki į kalvinišką ar
fatalistinę išrinkimo pažvalgą, jog amžinoji ateitis buvo
neatmainomai nuskirta kiekvienam dar prieš jo užgimimą, yra dar
didesne ir neprotingesne nesuomone. |
In
due time,
there will be
full knowledge AND
appreciation.
How will the
"good tidings
of great joy"
be to
"ALL PEOPLE"?
|
Bet Biblija, kuri yra
pilna misijonieriškos dvasēs, nemokina, kad yra keletas budų išganymui
-- vienas budas per tikējimą,
kitas -- per gerus darbus, trečias
-- per nežinojimą.
Ji taipgi nesako apie Dievą žeminantį fatalizmą (nemainomą
likimtą. [106]
Parodydama, kad visos
kitos vilties durys yra žmonijai uždarytos, ji plačiai atidaro
vienatinas duris ir pasako, kad kas tik nori, gali per jąs įeiti
į gyvenimą; ji taipgi parodo, kad kurie dabar nemato ar nepažista
tos jiems teikiamos įējimo į gyvenimą laimēs, tie
atatinkamu laiku bus supažindinti su ja.
Vienatinis budas,
kuriuomi pavieniai ar visa pasmerktoji žmonija gali ateiti pas Dievą,
yra ne geri darbai, neigi nežinojimas; bet tikējimas į Kristaus
Brangiausį Kraują, kurisai naikina pasaulio nuodēmę.
(1 Petr. 1:19; Jono 1:29.) Tas tai yra Evangelija, džiaugsmingoji
naujiena, "kuri bus visuose žmonēse."
Mēginkime pažiurēti
į tuos dalykus taip, kaip apie juos Dievas mums sako, ir palikime Jam
pačiam išaiškinti Jo pobudį tame. Paklauskime, kas atsitiko su
tais šimtu keturiasdešimtys dviem bilijonais žmonių?
|
Why
is mankind
in a condition
of suffering? |
Kaip su jais yra, kaip
ne, bet mes galime buti įtikrintais, kad jie dabar nēra kentējimų
stovyje, nes Šventraštis mokina, ne vien tik kad pilnas ir galutinas
atpirkimas nebus bažnyčiai duotas, pakol neateis Kristus ir atpirks
kiekvieną žmogų (Mat. 16:27), bet kad neteisieji gaus savo baudą
taipgi tik tuomet.
Kokioje jie dabar padētyje
bebųtų, tai vis tiek tas nebutų jų pilnu atlyginimu,
nes Petras sako: “Viešpats žino kaip užlaikyti neteisiuosius iki
teismo dienos, kad duoti jiems nubaudimą" (2 Petr. 2:9) ir
Jis padarys taip. |
"God
is love." |
Bet
mintis, kad tiek daug mums giminingų tvarinių bus kokiu nors
laiku pražudyta tik todēl, kad neturējo išganymui reikalingo
žinojimo, turi sujudinti kiekvieną, kuris tik turi meilēs ir
pasigailējimo nors kibirkštēlę. Taipgi yra Šventraštyje
daug vietų, kurios išrodo nesutaikomos su visu tuomi.
Tik
pažiurēkime: Jei palaikysime praeitį ir dabartį vienatinēmis
progomis, atidēdami į šalį visą viltį [107] apie atsteigimą ateinančiame amžiuje,
tai kaip mes suprasime pasakymus "Dievas yra meilē"
ir "Dievas taip numylējo pasaulį, kad atidavē savo
vienatinį sunų, idant nepražutų nei vienas, kuris į Jį
tiki?" (1 Jono 4:8; Jono 3:16.)
Ar tas neišrodo, kad jei Dievas taip labai
pamylo pasaulį, tai ir galējo padaryti patvarkymą, idant
butų išganyti ne vien tik tikintieji, bet kad girdētų apie
tą išganymą ir visi, idant buti išganytais? |
Every
man
has not yet
been enlightened. |
Taipgi
kuomet mes skaitome, kad: "Toji buvo, tikra šviesybē, apšviečianti
kiekvieną žmogų į ši pasaulį ateinantį" (Jono
1:9), tai musų tikējimas mums sako: ne, netaip; ne kiekvienas žmogus
buvo apšviestas: mes nematome, kad Viešpats apšvietē daugiau, kaip
tik keletą bilijonų ant žemēs.
Net ir šiose palyginamai apšviestose dienose
esančių pagonų milijonai parodo, kad nēra tokio apšvietimo,
kaip jo nebuvo ir tarp Sodomiečių bei daugybēs kitų
tautų senovēs laikais. |
Was
redemption
a failure?
"Behold, I bring you good tidings
of great joy,
which shall be to
ALL PEOPLE."
Luke 2:10
|
Skaitome, kad Jezus Kristus, iš Dievo malonēs, paragavo mirties "už
kiekvieną žmogų." (Žyd. 2:9.) Bet jei Jis paragavo
mirties už šimtą keturiasdešimtis tris bilijonus žmonių, o dēlei
kokių nors kliučių toji auka pritaikyta tik vienam bilijonui,
tai ar ne buvo atpirkimas beveik nepavykusiu? Ir tame atvējyje ar nēra
apaštalo pasakymas per platus?
Taipgi
mes skaitome: "Štai aš atnešu džiaugsmingiausią naujieną,
kuri bus visai žmonijai" (Luk. 2:10), gi apsidairę aplink,
matome, kad tąja naujiena džiaugiasi tik "mažasis burelis,"
o ne visi žmonēs.
Ar
tas neverčia musų manyti, jog angēlai ar perplačiai
nupasakojo savo pasiuntinybēs gerumą ir naudingumą, ar
perdaug įvertino svarbą, to darbo, kurį turējo nuveikti
jų skelbiamasai Mesija.
|
Will
all benefit from Christs death? |
Kitas
pasakymas yra toks: "Yra tik vienas: Dievas ir vienas tarpininkas
tarp Dievo ir žmogaus, [108] -- žmogus Kristus Jezus, kurisai
pasiaukojo visų atpirkimui." (1. Tim. 2:5, 6.) Visų
atpirkimui? Tai kodēl nevisi gali naudotis Kristaus mirties
nuopelnais? Kodēl ne visi gauna teisybēs pažintį, kad galētų
tikēti? |
The
key is
the ransom:
"To be testified
IN DUE TIME."
The Crucifixion
|
Kaip neaiškus, kaip
nepatenkinami šie visi pasakymai, jei nēra budo jų išaiškinimui;
bet kuomet surasime raktą (paaiškinimą) į Dievo planą
tai tie pasakymai vienbalsiai mums kalba: “Dievas yra meilē."
Tokį raktą surandame pabaigoje augšciau suminētojo
pasakymo:
"...kurisai
pasiaukojo visų atpirkimui, KAD TAS BUTŲ APSAKYTA, KUOMET
ATEIS LAlKAS."
Dievas yra nuskyręs
atatinkamą, laiką visiems dalykams. Jis galējo tą
apsakyti šitiems tuo laiku, kuomet jie gyveno; bet kadangi Jis neapsakē,
tai tas parodo, kad jų atatinkamas laikas bus ateityje. Tiems, kurie
turēs buti Bažnyčia, Kristaus nuotaka, dalyvau: karalijos garbēje,
jau dabar yra "atatinkamas laikas" girdēti, ir
kiekvienas, kas turi ausis klausyti, tegul išgirsta ir tēmyja, nes
jis bus atatinkamai palaimintu.
Jezus atpirko mus
pirmiau, negu mes užgimēme todēl, kad nebuvo musų "laikas
atējęs" girdēti apie tą atpirkimą ir tik
po daugelio metų Jo pažinimas pastatē mus atsakomybēn ir
tai tik iki to laipsnio, kokio siekia musų pajiegos ir vertēs
supratimas. Tas pat yra pritaikomas visiems: Dievo nuskirtuoju laiku tas
bus pareikšta visiems ir tuomet visi turēs progos įtikēti
ir buti per tikējimą palaimintais. |
Does
death
end all hope? |
Abelnai yra manoma,
kad mirtimi užsibaigia visas tyrimas, bet to niekur nēra pasakyta Šventraštyje;
gi visos augšciau suminētosios ir daug kitų Šventrašcio ištraukų,
butų be reikšmēs, ar dar blogesnēmis, jei mirtimi užsibaigtų
neapšviestųjų pasaulio minių visos viltys. Viena tik ištrauka
išrodo paremianti tą abelnąją nuomonę, butent ta: “Kur
[109] medis pargriuvo, ten lai ir buna." (Sa1. Mok.
11:3.)
|
How will
"all men"
come to know
the truth?
The two Adams
of the Bible --
Adam and Jesus.
|
Jei tas liečia žmogaus
ateitį, tai parodo, kad kokiame stovyje jis nužengs, į kapą,
tai tokiame ir pasiliks iki kol bus prikeltu iš jo. Ir tas yra vienodu
mokinimu visame Šventraštyje, kaip bus parodyta sekamuose skyriuose.
Kadangi Dievas nežada
išganyti žmogų dēlei jo nežinojimo, bet “Leis visiems žmonēms
ateiti į teisybēs pažinimą" (1 Tim. 2:4); kadangi
žmonijos daugybē numirē nežinojime ir kadangi "Kapuose
nēra nei darbo, nei įrankių, nei žinojimo, nei išminties"
(Sal. Mok. 9:10), tai Dievas surengē numirusiųjų prikēlimą,
kad tuomi butų prieita prie pažinojimo, tikējimo ir išganymo.
Todēl Jo planas
rodo, kad ''Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi atgis, bet
kiekvienas savo eilēje" -- pirmiausiai
Evangelijos Bažnyčia, Nuotaka, Kristaus kunas, o paskiaus,
Tukstantmetinio Amžiaus laikais, Viešpaties nuskirtuoju laiku tam, kad
visi jį pažintų, visi tie, nuo mažiausio iki didžiausio,
kurie per tą tukstantį metų Jo čia buvimo (klaidingai
išversta: atējimo) bus atēję pas Jį. -- 1 Kor. 15:22.
Kaip mirtis atējo
per pirmąjį Adomą, taip gyvenimas ateis per Kristų -- antrąjį
Adomą. Viskas, ką žmonija bus praradusi pirmame Adome, bus
atsteigta tiems, kurie tiki į antrąjį Adomą. Prikeltieji,
turēdami prityrimo su blogu, kurio prityrimo Adomas neturējo, ir dēkingai
priēmusieji atsteigimą, kaipo Dievo dovaną, galēs
gyventi amžinai sulyg pirmapradinēs, išlygos buti nuolankiais.
Bus reikalaujama
pilniausio nuolankumo (paklusnumo) ir bus duotas pilniausiojo nuolankumo
sugabumas teisingojo Ramybēs Kunigaikšcio karalijoje. Čia tai ir
yra pasauliui pasiulytasai išganymas.
|
God
will not
give everlasting life
against mans will. |
Apsvarstykime dar vieną
Šventrašcio ištrauką, kurią abelnai aplenkia visi, išskiriant
tik universalistus; ir nors mes neesame universalistais, bet [110] manome
turį teisių imti kiekvieną Dievo Žodį, jį
vartoti, jam tikēti ir juomi džiaugtis. Yra pasakyta: --
“Mes tikime
į Gyvąjį Dievą, kurisai yra Išganytoju visų žmonių,
o ypač tų, kprie tiki." (1 Tim. 4:10.)
Dievas išgelbēs
visus žmones, bet ne butinai visus ("iki paskutinio")
bet tuos visus, kurie ateis pas Jį per Kristų. Aprubežiuotasai
išlygomis išganymas nēra tokiu, kurisai priešintusi žmonių
laisvei ar valiai, bei jų liuosam pasirinkimui, ar kurisai siulytų
gyvenimą prieš jų norą:
“Aš padējau šiandien
prieš jus gyvenimą ir mirtį, -- išsirinkite gyvenimą,
kad galētumet gyventi."
|
Simeon and Jesus
|
Simeonas atskyrē
tuos du išganymu, sakydamas: “Mano akys pamatē Tavo išganymą,...
šviesą apšviečiančią tautas ir Tavo žmonių,
Izraeliaus [tikrųjų izraelitų], garbę."
Tas atatinka apaštalo pasakymui, kad Tarpininkas, Jezus Kristus,
pasiaukojęs visų atpirkimui, bus visų pripažintu KUOMET
ATEIS LAIKAS.
Tai tas turēs
įvykti tarp visų žmonių, neatsižiurint į tikējimus,
ar jų norą. Linksmoji naujiena apie Išganytojį turēs
buti žinoma visiems žmonēms (Luk. 2:10,11), bet ypatingas išgelbējimas
nuo nuodēmēs ir mirties ateis vien tik Jo žmonēms (Mat.
1:21) -- tiems, kurie tiki
į Jį, nes mes skaitome, kad Dievo rustybē nuolat guli ant
netikēlio. -- Jono 3:36. |
A
general
salvation and
the special salvation. |
Taigi mes matome, kad
abelnas išganymas, kuris ateis kiekvienam žmogui, susidaro iš šviesos
išeinančios iš tikrosios šviesos, bei progos pasirinkti gyvenimą;
o kadangi didelē žmonijos dauguma yra kapuose, tai reikēs ją
prikelti iš kapų, kad paskelbti jai linksmąją naujieną
apie Išganytojį ir kad tikrasis išganymas, kuriuo tikintieji dabar
gērisi viltyje (Rom. 8:24) ir kurio tikrenybēje bus apreikšta
Tukstantmetiniame Amžiuje taipgi tiems, kurie "tiki į tą
dieną", butų pilnu paliuosavimu iš nuodēmēs
verguvēs ir iš mirties sunaikinimo į [111] garbingąją
Dievo vaikų liuosybę.
Bet
šitų palaimų įgijimas priklausys nuo širdingų
prisitaikymų prie Kristaus karalijos įstatymų, o greitumas
tobulybēs įgijimo parodys kokiame laipsnyje yra meilē link
Karaliaus ir Jo meiliškų įstatymų. Jei kuris apšviestasis
teisybēje ir išauklētas pažinime Dievo meilēs bei
atsteigtas (tikrai, ar manomai) į žmoginę tobulybę, taps "bailiu"
ir "pasitrauks atgal" (Žyd. 10:38, 39), tai tokis, kartu
su netikēliais (Apr. 21:8) bus išnaikintas iš žmonių tarpo. (Apašt.
Darb. 3:23.) Tas bus antroji mirtis. |
True light
will eventually
enlighten
every man.
|
Taigi matome, kad tie
visi ikišiol nesuprastini tekstai yra išaiškinami pasakymu: “Bus
liudyta, kuomet ateis laikas." Atatinkamu laiku tikroji šviesa
apšvies kiekvieną žmogų, kuris tik atējo į ši
pasaulį. Atatinkamu laiku bus "Džiaugsmingiausioji naujiena
visiems žmonēms."
Ir jokiu kitokiu budu
šitie Šventrašcio pasakymai negali buti aiškinami be pasipriešinimo.
Paulius pažymētinai perveda šią mintį laiške į
romenus 5:18,19. Jis išvadžioja, kad kaip visi žmonēs buvo
pasmerkti mirčiai dēlei Adomo pasipriešinimo, taip Kristaus
teisingumas ir nusižeminimas net iki mirties tapa pagrindu jų išteisinimui;
ir kad kaip visi pralaimējo gyvenimą, pirmąjame Adome, taip
visi, greta asmeniškų užpelnų, gali gauti gyvenimą
priimdami antrąjį Adomą. |
Restoration
of Israel
|
Petras pasako mums,
kad apie ši atsteigimą kalba visi šventieji pranašai. (Apašt. Darb.
3:1921) Jie visi mokina apie Jį. Ezekielius kalba apie lauką
pilną sudžiuvusių kaulų, kad “Tie kaulai yra tai visi
Izraeliaus namai."
|
Ir Dievas sako Izraeliui:
"Klausykite, mana
žmonēs: štai aš atversiu jusų kapus ir paliepsiu jums išeiti iš
jų, ir atvesiu jus į Izraeliaus žemę. Ir jus tad žinosite,
kad aš esmi Viešpats, kuomet aš ...įdēsiu mana dvasę
į jus ir pastatysiu jus jusų pačių žemēje; tuomet
jus [112] žinosite, kad aš, jusų
Viešpats tą pasakiau ir tą padariau. Taip sako Viešpats."
-- Ezek. 37:11-14.
Ezekiels
Vision Valley of Dry Bones |
Menorah in Israel
Vineyard in Israel
|
Su šiuomi sutinka Pauliaus žodžiai (Rom. 11:25, 26) --
"Dalinasai apjakimas įvyko
Izraeliuje iki pagonų pilnumas [išrinktoji draugija, Kristaus
nuotaka] įeis, ir taip Izraelius bus išganytas," arba priimtas atgal iš atmetimo, nes “Dievas
neatmetē savo žmonių, kuriuos Jis pirmiau pažino." (Eil.
2.)
Jie buvo atmesti iš Jo malonių, kuomet
Kristaus nuotaka buvo renkama, bet vēl bus atgal priimti, kuomet tas
veiksmas bus užbaigtu. (Eil. 28-33.)
Pranašystēs yra pilnos apipasakojimų,
kaip Dievas vēl pasodins jų diegus ir daugiau jau nebeišraus.
“Taip sako Viešpats, Izraeliaus Dievas... Aš
tikrai atkreipsiu savo akis į juos ir atvesiu juos vēl į šią
žemę; ir aš subudavosiu juos ir negriausiu jų, ir aš pasodinsiu
juos, kaipo diegus, ir neišrausiu jų. Ir duosiu jiems širdį, kad
pažintų, jog aš esmi Viešpats; ir bus jie mano žmonēmis, o aš
busiu jų Dievu, nes jie sugrįš į mane su visa savo širdžia."
(Jer. 24:5-7; 31:28; 32:40-42; 33:6-16.)
Šie pasakymai negali liesti vien atsteigimą
iš pirmesnių nelaisvių Babylonijoj, Syrijoj ir kt., nes po tų
nelaimių jie buvo vēl išrauti.
|
All
who die
in the Millennium
shall die
for their own sins. |
Toliau
Dievas sako:
"Tose dienose jie nekalbēs daugiau, kad tēvai valgē
rugšcias vynuoges ir kad vaikų dantys atšipo, bet kiekvienas [kuris
mirs] numirs dēlei savo neteisybių." (Jer. 31:29,
30.)
Dabar taip nēra. Kiekvienas dabar miršta ne
už savo nuodēmę, bet už Adomo nuodēmę --
“visi miršta Adome." Jis valgē
rugšcias nuodēmēs vynvuoges, musų tēvai tesę tą
valgymą užtraukdami tolesnias ligas ir vargus ant savo vaikų,
tuomi priskubindami bausmę -- mirtį. Toji diena, kurioje “kiekvienas
žmogus [kuris mirs] numirs dēlei savo paties neteisybių,"
yra vien Tukstantmetinis Amžius, arba Atsteigimo Diena. |
Israels
promises have wide application.
|
[113] Nors daugelis
pranašyšcių ir ateinančios palaimos pažadų išrodo
pritaikomos vien Izraeliui, vienok privalome atminti, kad tai buvo pavyzdžio
žmonēs ir todēl jiems duotieji pažadai, nors kai kada lietē,
išimtinai tik juos, bet paprastai turējo platesnį pritaikymą
visai pasaulio žmonijai, kurią toji tauta vaizdavo.
Kuomet Izraelius,
kaipo tauta, vaizdavo visą pasaulį, tai jo kunigija vaizdavo išrinktąjį
"mažąjį burelį" -- Kristaus galvą
ir kuną, "Karališkąją Kuinigiją;" o
aukavimai, apsivalymai ir atlyginimai daromi Izraeliuje, vaizdavo "geresnes
aukas," pilnesnius apvalymus ir tikrąjį atlyginimą
"už viso pasaulio nuodēmes," kurio pasaulio jie
buvo dalimi. |
Restitution
is promised
for all mankind, including the
people of Sodom.
Lot leaving Sodom
|
Ir
ne vien Izraelių, bet Dievas įvardija dar ir kitas tautas, pažadēdamas
jų atsteigimą. Kaipo aiškų pavyzdį mes primename
sodomiečius. Jeigu surandame aiškią mintį apie sodomiečių
atsteigimą, tai mes galime pilnai tikētis, kad ši
garbingoji atsteigimo doktrina (neužginčijantinas mokslas), kurią
skelbē visi šventieji pranašai, bus pritaikyta visai žmonijai. Ir
kodēlgi sodomiečiai negalētų gauti progos pasiekti
tobulybę ir amžinąjį gyvenimą, kaip kad izraeliečiai
bei kiekvienas iš musų tarpo?
Tiesa, jie nebuvo teisus, bet nebuvo teisus nei
Izraelius, kaip nebuvome teisus ir mes, kurie dabar girdime Evangeliją.
"Nēra nei vieno teisaus; taip, nei vieno," greta
priskaitytosios Kristaus teisybēs, kuris numirē už visus.
Paties Viešpaties žodžiai sako mums, kad nors Dievas leido iš dangaus
ugninį lietų ir sunaikino juos visus dēlei jų nedorumo,
vienok sodomiečiai nebuvo tokiais dideliais nusidējēliais
Jo akyse, kaip kad žydai, kurie daugiau pažinojo Viešpatį. (1 Moz.
19:24; Luk. 17:29.)
Kapernaumo žydams Jis pasakē: "Jei
tie didieji darbai [stebuklai], kurie yra padaryti tavyje, butų
[114] buvę padaryti Sodomoje, tai ji butų išlikusi ir iki šiai
dienai." -- Mat. 11:23.
|
There
will be
an opportunity
for all in the
Day of Judgment.
Synagogue ruins
at Capernaum
|
Taigi
Viešpats pasako, kad sodomiečiams nebuvo duota užtektinos progos; bet
Jis pažada jiems tokią progą, kuomet pasako (Eil. 24):
"Bet aš sakau jums, kad aš busiu, labiau nuolaidus, Sodomos žemei
teisimo dienoje, negu jums."
Teisimo
Diena ir jos darbas bus parodyta sekamuose lapuose. Čia mes kreipiame
domę vien į tą įvykį, kad tai bus pakenčiama
diena Kapernaumui, o dar labiau pakenčiama diena Sodomai; o tai todēl,
kad nors nei vienas, nei kitas neturējo pilno Dievo pažinimo, neigi
supratimo apie palaimas turinčias ateiti per "Sēklą",
bet Kapernaumas nusidējo prieš didesnę šviesą.
|
The
"New Covenant." |
O
jei Kapernaumas ir visas Izraelius, bus atminti ir palaiminti sulyg "Naujosios
Sutarties," Jezaus krauju užžymētos, tai kodēl
sodomiečiai negalētų buti palaimintais tarp "visų
žemēs šeimynų?"
Tikrai jie bus. O reikia nepamiršti, kad nors
Dievas “leido ugninį lietų ir sunaikino juos visus"
daug šimtmečių prieš Kristaus Dieną, kurioje apie jų
atsteigimą buvo kalbēta, bet tas atsteigimai liečia ir jų
prisikēlimą, jų atējimą iš kapų. |
Salt at the Dead Sea near the
Area of Sodom
and Gomorrah
Ruins at Area
of Sodom
|
Įsižiurēkime
į pranašystę, kurią pasakē Ezekielius 16:48-63.
Skaitykime ją atydžiai. Joje Viešpats kalba apie Izraelių ir
palygina jį su jo kaimynu Samarija ir su sodomiečiais, apie
kuriuos Jis sako: “Aš juos prašalinau, nes mačiau, kad taip
bus gerai."
Nei
Jezus, nei pranašas neduoda jokio paaiškinimo apie išrodantį Dievo
vienpusiškumą sunaikinant Sodomą, o paliekant nenubaustais
kitus, daug daugiau: nusikaltusius už Sodomą. Tas viskas išsiaiškins
tik "atatinkamu laiku", kuomet Jo didieji nustatymai bus
išaiškinti. Pranašas trumpai pasako, jog Dievas “matē, kad
taip bus gerai,” o Jezus pridurē, kad Teismo Diena bus [115]
daugiau pakenčiama sodomiečiams, negu kitems daugiau nusidējusiems.
Daleidžiant, kad mirtis užbaigia visokį
bandymą ir paskui jau niekas negali gauti progos pažinti teisybę
ir prisitaikyti prie jos, mes galime užklausti, kodēl Dievas rado
reikalingu atimti tuos žmones iš gyvenimo, neduodant jiems progos tapti
išganytais per pažinimą to vienatinio vardo, kuriuomi jie butų
išganytais tapę? Atsakymas bus tas, kad jų laikas nebuvo dar atējęs.
"Atatinkamu laiku" jie bus
prikelti iš numirusių ir atvesti į tiesos pažinimą ir
tuomi palaiminti kartu su visomis žemēs šeimynomis per pažadētąją
"sēklą". Tada jie bus bandomi amžinam
gyvenimui. |
Every
member
of the human race has a place
in Gods plan. |
Tokioje, o ne
kitokioje reikšmēje mes tik galime suprasti Mylinčiojo Dievo
darbus link amalekiečių ir kitų tautų, kurias ne tik
leido, bet ir paliepē Izraeliui sunaikinti, sakydamas:
"Eik, užmušk
Amaleką ir išžudyk visus, kas tik ten yra, nieko nepalikdamas; užmušk
visus taip vyrus, kaip ir moteris, kudikius ir žindomuosius, jaučius
ir avis, kupranugarius ir asilus." (1 Sam. 15:3.)
Toks neatodairus išžudymas
rodosi visai nepritinkamu Dievo maloniąjam pobudžiui ir Jezaus
mokslui -- "Mylēk
savo priešus ir tt.", jei mes neapsipažinsime su Dievo plano
tvarka, sulyg kurios turi “ateiti laikas" išsipildymui
kiekvieno jame pažymēto atsitikimo, o taipgi tą, kad kiekvienas
žmonijos narys turi nuskirtą jame vietą. |
|
Dabar mes galime
įmatyti, kad tie amalekiečiai, sodomiečiai ir kiti buvo
nuskirti buti pavyzdžiais Dievo teisingosios rustybēs ir Ano pasiryžimo
galutinai sunaikinti nedorēlius: pavyzdžiais naudingais ne tik
kitiems, bet ir jiems patiems, kuomet jų teisimo diena ateis.
Juk jie galējo
numirti taip pat ir kitokiu budu -- nuo ligų ar maro
-- tas butų nedaręs
jiems skirtumo, nes jie [116] turējo tik įgyti pažinimo, kas
yra bloga, o kuomet bus teisiami, atatinkamu laiku, turēs pažinti
kasyra gera, kad galētų atskirti ir pasirinkti gerą ir turēti
gyvenimą. |
Useful
examples
of Gods
just indignation. |
Slaying of the Amalekites
|
Christ
returns
to open the doors
of the grave. |
Patyrinēkime tą
pranašystę toliau. Palyginęs Izraelių su Sodoma ir
Samarija, ir paskelbęs Izraelių daug kaltesniu (Ezek. 16:48-54),
Viešpatis sako: “Kuomet sugrąžinsiu vēl jų nelaisvę,
Sodomos ir jos dukterų nelaisvę, ir Samarijos ir jos dukterų
nelaisvę, tuomet sugrąžinsiu tarp jų ir tavo nelaisvių
nelaisvę."
Čia minimoji
nelaisvē negali buti kitokia, kaip tik mirties nelaisvē, nes
minimieji nelaisviai tuomet buvo jau numirę. Mirtyje yra visi
nelaisviai; todēl Kristus ateis atidaryti kapų duris ir išleisti
nelaisvius. (Izaj. 61:1; Zak. 9:11.) Gi 55 eilutēje tas vadinama “sugrįžimu
į pirmąjį stovį" -- atsteigimu. |
Promises
of God
are a certainty
"Confirmed to
God in Christ."
The Old Law Covenant will be replaced with
a New Covenant
|
Kai
kurie, norintieji priimti Dievo malonę per Kristų atleidimui jų
paklydimų ir silpnybių, įvykusių prie didesnēs šviesos
ir žinotēs, negali suprasti, kad tokia pat malonē bus teikiama
Naująja Sutarčia ir kitiems, nors, rodos, jie pripažista apaštalo
pasakymą, kad Jezus Kristus iš Dievo malonēs, paragavo
mirties už kiekvieną žmogų.
Kai
kurie spēlioja, kad toje pranašystēje Viešpats turbut pašiepiančiai
kalba žydams, sakydamas, kad Jis galētų sugrąžinti ir
sodomiečius taip kaip ir žydus, bet nenori grąžinti nei vienų,
nei kitų. Bet pažiurēkime, kaip tam pritaikomos tolesnēs
eilēs. Viešpats, sako:
"Vienok aš atsiminsiu mano sutartį
su tavimi darytą tavo jaunystēs dienose, ir aš atnaujinsiu
tavyje amžinąją sutartį.
"Tuomet tu atsiminsi savo kelius ir gēdēsiesi,
kuomet priimsi savo seseris... O aš atnaujinsiu mano sutartį su
tavimi, kad tu žinotumei, jog aš esu Viešpats; ir tu turēsi
atsiminti ir susigēsti ir dēlei savo gēdos niekad burnos
daugiau neatverti, kuomet aš nusiraminsiu link tavęs [117] už
viską, ką tu esi padaręs, -- SAKO VIEŠPATS DIEVAS."
Kuomet Didysis Jehova yra pasirašes po tokiu pažadu,
tai visi to pažado dalyviai gali pilnai jam pasitikēti, ypač
tie, kurie žino, kad tos Naujosios Sutarties palaimos buvo Dievo
patvirtintos per Kristų, kurio brangiausiuoju krauju toji sutartis
yra pažymēta. |
Israel
is beloved
for their
fathers sakes.
Father Abraham
|
Prie šio Paulius
prideda savo pareiškimą, sakydamas:
"Ir taip visas
Izraelius [gyvas ir numiręs] bus išganytas [atsteigtas
nuo apjakimo], kaip yra parašyta: 'Iš Siono ateis Išganytojis ir
prašalins Jokubo bedievybę. Nes taip yra mano pažadēta,
kuomet atimsiu jo nuodēmes'... Jie yra mylimi dēlei jų tēvų,
nes Dievas nesigaili savo maloningų dovanų nei pašaukimų."
-- Rom. 11:26-29.
Neprivalome
stebētis, jei žydai, sodomiečiai, samarijiečiai ir visa žmonija
susigēs ir sumiš, kuomet "atatinkamu laiku" Dievas
parodys savo begalines malones. Taip, daugelis tų, kurie dabar yra
Dievo vaikais, pasijus sumišime ir nustebime, kuomet jie pamatys, kad
Dievas taip labai mylējo pasaulį, ir kad Jo mintys ir planai
taip daug viršijo visa tą, ko jie tikētis galējo.
|
Gods
thoughts
and plans
are above our own. |
Krikšcionys abelnai
mano, kad visos Dievo palaimos yra skiriamos vien išrinktąjai Bažnyčiai,
bet dabar mes pradedame įmatyti, kad Dievo planas yra daug platesniu,
negu mes manēme, ir kad nors Jis ir davē Bažnyčiai "didelių
ir brangių pažadų", bet taipgi ir prirengē gausių
dovanų visam pasauliui, kurį Jis taip mylējo, kad net
pasiryžo atpirkti.
Panašią klaidą
darē ir žydai, manydami, kad visi Dievo pažadai buvo duoti vien tik
jiems vieniems; bet kuomet atējo "atatinkamas laikas,"
ir pagonai tapo priimti malonēn, toji Izraeliaus dalis, kurios širdys
buvo užtektinai didelēs pasidžiaugti šituo platesniu įrodymu
Dievo malonēs, dalinosi tomis malonēmis, kuomet likusieji buvo
apjakę prietaruose [118] ir žmoginēse tradicijose.
Tegul tie, kurie
sudaro Bažnyčią ir mato švintančią Tukstantmetinio
Amžiaus dieną, nešančią didžiausių gerovių
visam pasauliui, apsižiuri, kad nestovētų priešais tą šviesą,
kuri gal laikinai aptemdyti jų akis savo garbe ir palaimomis. |
Distortions
of truths. |
Planas, sulyg kurio Dievas dabar išsirenka kai kuriuos, kad per juos
paskui palaiminti daugelį, yra labai skirtingu nuo iškraipyto mokslo
kokį apie tai skelbia dvi priešingų pažvalgų sekti --
kalvinizmas ir arminizmas. Pirmasis atmeta ir Biblijos mokslą apie
Liuosąją Malonę, ir šlykšciai iškraipo garbingąjį
mokslą apie Išrinkimą; antrasis atmeta mokslą apie Išrinkimą,
ir neįstengia suprasti Dievo Liuososios Malonēs palaimintoje
pilnybēje. |
Calvinism
says
God is wise
and all powerful,
but ignores love and justice. |
Kalvinizmas sako: -- Dievas yra visuišmintingiausiu;
Jis žinojo viso ko pabaigą pirmiau, negu kas prasidējo; o
kadangi Jo visi tikslai turi išsipildyti, tai Jis niekad negalējo
turēti tikslo išganyti visus, o tik keletą, tai yra Bažnyčią.
Tuos keletą Jis išrinko ir išanksto nuskyrē buti amžinai išganytais;
visi kiti taipgi išanksto buvo nuskirti eiti į amžinas kančias,
nes "Dievui yra žinomi visi Jo darbai nuo pasaulio pradžios."
Ši pažvalga turi
savyje ir gerąją pusę -- ji pripažista Dievo
visažinystę. Tas atatiktų musų supratimui apie Dievo Didybę,
jei čia nebutų aplenkiama dviejų svarbiųjų didybių,
butent; meilēs ir teisingumo, nes leidimas į pasaulį vieno
šimto keturiasdešimtis dviejų bilijonų žmonių, jau prieš
gimimą nuskirtų amžinon kančion, butų tik Jo meilēs
išjuokimu ir pažeminimu. Kadangi Dievas yra meilē, o teisingumas
yra Jo sosto pamatu, tai tokio žiaurumo negali buti Jo pobudyje.
|
Armenianism
says
God is loving
and just,
but ignores
wisdom and power. |
Arminizmas sako: -- Taip, Dievas yra meilē;
sutverdamas pasauly žmones, Jis norējo jiems vien gero,
o ne blogo. Bet Šetonui pavyko sugundyti [119] pirmąją
porą ir todēl įējo į pasaulį nuodēmē,
o per ją ir mirtis. Nuo to laiko Dievas daro viską, kas tik yra
galimu, kad išgelbējus žmogų nuo jo priešo, net atiduodamas
Savo sunų.
Ir nors dabar, po šešių
tukstančių metų, Evangelija pasiekē tik mažą žmonijos
dalelę, vienok mes laukiame ir tikimēs, kad kitų šešių
tukstančių metų laiku, per bažnyčios pastangas ir
duosnumą, Dievas ant tiek atitaisys Šetono įsteigtąjį
nedorą, kad visi tuomet gyvenantieji galēs bent pažinti Jo meilę,
o tuomi turēs progos įtikēti ir buti išganytais. |
God
is the Master
of His purposes.
|
Nors ši pažvalga
parodo Dievą esančiu pilnu meilēs ir gerų norų
link savo sutvērimų, bet ji parodo taipgi, kad Jis neturi
sugabumo ir neįstengia ganētinai permatyti Jo gerų norų
išsipildymo: kad Jam stoka išminties ir galēs. Sulyg šios pažvalgos
išeina, kad kuomet Dievas dirbo tvarkymo ir paskirstymo darbą savo
naujai sutvertųjų vaikų gerovei, tai atējo Šetonas ir
vienu užsimojimu sugadino visus Dievo planus iki tokio laipsnio, kad net
išnaudodamas visą savo galę Dievas turi dirbti net dvylika
tukstančių metų, kad atsteigti teisybę bent iki tokio
laipsnio, idant likusioji žmonija, kuri tuomet gyvens, gautų progos
pasirinkti sau gerą, ar blogą.
Bet jau tie šimtas
keturiosdešimtys du bilijonai žmonių buvusių praeituose šešiuose
tukstančiuose metų, o tiek pat, ar daugiau, ateityje, sulyg šios
pažvalgos yra amžinai žuvę, neatsižiurint į Dievo meilę
link jų, nes Šetonas sumaiše Dievo planus. Išeina, kad Šetonui
tenka amžinoms kančioms tukstančiai už kiekvieną, kurį
Dievas išgano amžinai garbei.
Tokia pažvalga turi pakelti žmogaus supratimą apie Šetono išmintį
ir galybę, o pažeminti nuovoką apie tokius pat Dievo privalumus,
nors psalmistas sako priešingai: "Jis pasakē -- ir
pasidarē; Jis paliepē -- ir
stojosi." Bet ne: Dievas nebuvo [120] priešo užkluptu išnetyčių,
neigi jo apgalētu; neigi Šetonas nei trupučio nepakliudē
Jo planams. Dievas yra ir visuomet buvo pilnu padēties valdovu;
pabaigoje pasirodys, kad tas viskas vyko Jo tikslų išsipildymui.
Nors kalvinizmo ir arminizmo mokslai apie pašaukimą,
ir liuosąją malonę niekad negali buti sutaikyti nei vienas
su kitu, nei su protu, nei su Biblija, vienok tuodu garbingu Biblijos
mokslu yra abudu santaikiais ir gražiais, žiurint iš Amžių Plano
pusēs. |
Rejoice!
Your deliverance draweth nigh! |
Todēl matant, kad
taip daug Dievo plane nuskirtųjų didžių ir garbingų
dalykų žmogaus išgelbējimui nuo nuodēmēs ir mirties
esama ateityje ir kad Antrasis Viešpaties Jezaus Atējimas bus
pirmuoju žingsniu išsipildyme tų senai žadētų ir senai
laukiamų palaimų, mes privalome dar rimčiau laukti Jo
Antrojo Atējimo, negu mažiau žinotēs turējusieji žydai
laukē Jo pirmojo atējimo.
Žinant, kad blogo,
neteisybēs ir mirties laikai pasibaigs užviešpatavus tai galybei,
kurią Jis tuomet turēs, ir kad teisingumas, tiesa ir taika bus
visame pasaulyje, kas neprivalo džiaugtis, kad pamačius tą Jo
Dieną? Kuris tų dabar kenčiančiųjų su
Kristumi, įkvēptas brangiuoju pažadu, kad "Jei mes su
Juo kenčiame, tai mes taipgi su Juo ir karaliausime,"
nepakels augštyn savo galvos ir nepasidžiaugs kiekvienu Viešpaties atējimo
įrodymu, žinodamas, kad artinasi musų išganymas ir
pagarbinimas?
Tikrai visi prijaučiantys
Jo palaimos pasiuntinystei ir Jo meilēs dvasei džiaugsis kiekvienu
Jo atējimo įrodymu, kaipo prisiartinimu to "didžiojo džiaugsmo,
kuris ateis visiems žmonēms." |
To Return to Home
Page
click on Chart |
|
Send
E-Mail to
|
|
|