Studijavimas 5

”Slaptybē, kuri buvo užslēpta nuo amžių ir nuo giminių, dabar apreikšta jo Šventiemsiems.” 
– Kol. 1:26.

 

TIBrideF1.jpg (3082 bytes)

Pirmojo Pažado Brēkštančioji Šviesa. – Prižadas Abraomui. – Atidētoji Viltis. – Slaptybē Pradeda Aiškēti Po Šventosios Dvasēs Atsiuntimo. – Kas Yra Toji Slaptybē. – Kodēl Slaptybē Buvo Taip Ilgai Laikoma. – Dar ir Dabar Ji Yra Slaptybē Pasauliui. – Ji Bus Išaiškinta Visiems, Kai Ateis Laikas. – Kuomet Slaptybē Pasibaigs.

 

TIPermissionEvilF.jpg (4316 bytes)
Cast out of Eden

     [79] Pakol žmonija buvo nelabo verguvēje ir negalējo savo reikalų suprasti, tai Dievas nuolat skelbē savo tikslą atsteigti ir palaiminti ją per ateinantį Atpirkēją. Bet kas turējo buti tuomi atpirkēju, tai likosi slaptybē per keturis tukstančius metų ir pradējo aiškēti tik po Kristaus prisikēlimo, pradžioje Krikščioniškojo, arba Evangelijos amžiaus.

     Pažvelgus atgal į laikus, kuomet gyvenimas ir rojaus linksmybēs buvo musų pitmųjų tēvų prarastos, mes matome juos po teisingąja bauda už nuodēmę, pilnus nuliudimų, be jokio vilties spindulio, išskiriant tik tą neaiškų pasakymą, kad moteriškēs vaisius sutrins žalčio galvą.

     Nors vēlesniųjų įvykių šviesoje šisai pasakymas mums yra pilnas aiškumo, bet jiems jis buvo neaiškia, vos bespindinčia šviesa. Beveik du tukstančiai metų praslinko be jokio įrodymo apie anojo pasakymo pildymąsi.


Abraham and Isaac

     Apie du tukstančiu metų vēliaus Dievas pašaukē Abraomą ir pasakē, kad jo sēkla suteiks palaimą visai žemei. Tas išrodē, kad, matomai, Dievas vis prisilaikē savo pirmiaus išreikštojo tikslo ir [80] dabar ketino išpildyti jį. Laikas ējo; pažadētoji, Kanaano žemē dar nebuvo gauta; Abraomas ir Sara paseno, o vaikų vis nesusilaukē. 

     Abraomas sugalvojo, kad reikia prigelbēti Dievo pažado išsipildymui; todēl tapo pagimdytas Izmaelius. Bet tasai prigelbējimas nebuvo reikalingu, nes laikui atējus, gimē Izaokas, tasai vilties ir pažado kudikis. Tuomet išrodē, kad pažadētasai tautų valdytojis ir palaimintojis atējo. Bet ne: metai ējo, ir rodēsi, kad Dievo pažadas neišsipildē, nes Izaokas numirē, o taipgi numirē jo paveldējas Jokubas. 

     Vienok keleto pasitikējimas anam prižadējimui neišnyko ir buvo palaikomas, nes ”padarytąją su Abraomu sutartį” Dievas patvirtino savo ”priesaika, duotąja Izaokui ir užtikrintąja Jokubui... ir Izraeliui, kaipo amžinąją santarvę.” –– 1 Kar. Nus. 16 :16, 17.

Slavery.jpg (9317 bytes)
Slavery

     Kuomet, Jokubui mirus, jo ainiai pirmiausiai buvo pavadinti DVYLIKA IZRAELIAUS GIMINIŲ ir pripažinti už Dievo ”išrinktąją tautą” (1 Moz. 49 :28; 5 Moz. 26 :5), tai viltis, kad šioji visa tauta, kaipo pažadētoji Abraomo sēkla, gaus Kanaaną ir valdys ir laimins pasaulį, rodēsi jau buvo arti išsipildymo; mat tuom laiku, Egipto globojama, toji tauta tapo labai tvirta.

      Vienok toji viltis beveik visiškai išnyko ir anasai pažadējimas beveik tapo užmirštas, kuomet egiptēnai, įgiję viršenybę, laikē ją vergijoje per ilgą laikotarpį.

Moses10a.jpg (12945 bytes)
Moses

     Tikrai Dievo pažadai buvo slaptybių apsiausti, o Jo keliai išrodē be išeigos. Vienok atatinkamu laiku atējo Mozē, didysis išvaduotojas, per kurį Dievas išvedē tą tautą iš vergijos, darydamas joje didelių stebuklų. Prieš įeisiant į Kanaano žemę tas didysis išvaduotojas mirē; bet, kaipo Viešpaties įrankis, jis pareiškē: 

”Pranašą, kokiu aš esu, iškels Viešpats tava Dievas iš tavo ir iš tavųjų brolių tarpo.” (5 Moz. 18:15; Apašt. Darb. 3:22.) 

     Tas duoda progos giliau pažvelgti į Dievo planą, parodantį, [81]  kad ne vien anoji visa tauta dalyvaus busimam valdymo ir palaimos darbe, bet kad iš jos tarpo bus išrinktas kas nors vienas, kuris ves į pergalę ir į pažado išsipildymą. Tuomet Jozua, kurio vardas reiškia išvaduotojį, ar išganytojį tapo jos vadu; po jo vadovyste buvo laimēta didelių pergalių ir tikrai įeita į pažadētąją žemę. Tuomet jau tikrai rodēsi, kad pažadas beveik pilnai išsipildē.

Kings.jpg (7655 bytes)
King David

     Bet Jozua numirē o jie, kaipo tauta, nepasistumē pirmyn, kol Dovidas, o paskui Salamonas buvo jiems duoti už karalius. Tuomet ji pasiekē savo garbēs augščiausiojo laipsnio; bet greitai, azuot pamatyti pažadą išsipildžiusiu, jos valdžia tapo atimta ir ji tapo prijungta prie kitų tautų. Vienok kai kurie vis dručiai prisilaikē Dievo pažado ir vis dar laukē didžiojo atpirkējo, kurio tik paveikslu buvo Mozē, Jozua, Dovidas ir Salamonas.

Jesus18Simeon.jpg (4900 bytes)
Simeon and Jesus

Passover2.jpg (16282 bytes)
The Passover

 

 

Jesus19Thomas.jpg (4175 bytes)
Jesus and Thomas

Jesus43Emaus.jpg (11493 bytes)
Jesus and Disciples
going to Emaus

     Apie tą laiką, kuomet gimē Jezus, visi žmonēs laukē Mesijaus, kaipo Izraeliaus, o per jį ir viso pasaulio ateinančio karaliaus. Bet žmonēs, besitikēdami savo ateinančiame karaliuje garbēs ir didybēs, kas turētų įvykti sulyg pranašysčių kalbančių apie Jo didybę ir galybę, nepastebējo kitos rušies pranašysčių, nurodančių, kad nusidējēlių atpirkimui bus reikalingi kentējimai ir mirtis pirmiau, negu palaima ateis. 

     Tas buvo atvaizduota Velykų Avinēliu prieš išliuosavimą Izraeliaus iš Egipto ir gyvulių aukojimo prieš įstatymų davimą (Žyd. 9:11-20; 10:8-18), o taipgi atgailos aukose, kurias kunigai kas met darē.

    Jie nepastebējo taipgi pranašų pareiškimo,  kurie išanksto pareiškē Kristaus kančias ir garbę, kuri ateis vēliau.” (1 Petr. 1:11.) Todēl, kuomet Jezus atējo, kaipo auka. jie nepažino Jo: nes jie nežinojo laiko jų atlankymui. (Luko 19: 44.)  

     Net ir Jo arčiausieji pasekējai buvo labai susirupinę, kuomet Jezus mirē; jie liudnai kalbējo: 

”Mes tikējome Jį esančiu tuomi, kuris turējo [82]  atpirkti Izraelių.” (Luko. 24:21) 

     Matomai, jų pasitikējimai Jame apvylē juos. Jie neistengē permatyti, kad jų vado mirtis patvirtino Naująją Sutartį, sulyg kurios palaimos turējo ateiti, kaipo pažado išpildymo dalis. 

     Vienok kai jie surado Jį prisikēlusiu iš numirusių, tai jų išsklaidytosios viltys vēl atgijo. (1 Petr. 1:3), ir kuomet Jis rengēsi juos palikti, jie paklausē Jo apie jų senai glamonējamų ir nuolat atidēliojamų vilčių išsipildymą, sakydami: ”Viešpatie, ar tikrai dabar atsteigsi Izraeliaus karaliją?” 

     Kad jų viltys abelnai buvo taikios, nors jie ir nežinojo laiko, kuriame jos išsipildys, patvirtina tą musų Viešpaties, atsakymas: 

”Ne jums yra žinoti laikus ir valandas, kurias Tēvas savo galei pasilaikęs yra.” –– Apast. Darb. 1:6, 7.

 

 

Pentecost2.jpg (15319 bytes)
Pentecost

     Kurion linkmēn dabar Dievo planas eina? –– turējo statyti tokį klausimą Jo mokiniai, kuomet Jezus užžengē danguosna; mat privalome mes atsiminti, kad musų Viešpaties mokslas apie ateinančią  karaliją buvo paprastai nupasakotas prilyginimuose ir neaiškiuose pasakymuose.  Jis yra pasakęs jiems: 

”Daug dar dalykų aš turiu pasakyti jums, bet jus anų nesuprasite dabar; vienok kuomet ateis Teisybēs Dvasē, Ji įves jus į visą teisybę. Ji išmokys jus visų dalykų, ir primins jums viską, ką tik aš jums pasakiau.” (Jono 16:12, 13; 14:26.) 

     Todēl jie ir negalējo suprasti ankščiau, kol Šventoji Dvasē atējo.

PaulActs15.jpg (3629 bytes)
Preaching to the Gentiles

Bride3.jpg (10284 bytes)
"A people
for his name"
--A Bride

     Net ir tuomet negreitu laiku jie įgavo aiškaus ir pilno supratimo apie nuveiktus darbus ir jų sąryšį su pradiniu pažadu. (Apašt. Darb. 11:9; Gal. 2:2, 12, 14.) 

     Vienok rodosi, kad Dievas vartojo juos už savo. įrankius net ir tuomet, kuomet jie dar nebuvo pilnai ir aiškiai supratę, o jų įkvēpti žodžiai buvo turbut aiškesni ir gilesnēs reikšmēs turintieji, negu jie patys galējo manyti. Pavyzdin, skaitykime, ką sako Jokubas

 ”Simeonas pasakojo, kaip [83] Dievas pirmiaus aplankęs pagonus, kad paimti iš jų žmones savo vardui [paimti nuotaką]. Ir tam pritaria pranašų žodžiai, kaip yra parašyta: ‘Paskui [kuomet jau tie žmonēs iš pagonų bus paimti] aš sugrįšiu ir atstatysiu Dovido šventinyčią [žemiškąją valstybę], kuri yra sugriuvusi, ir jos griuvēsius sutaisysiu, ir iškelsiu  ją’.” –– Apašt. Darb.15:14-16.

 

 

 

 

What is the
great hidden mystery of God?

 

Jesus35Baptism.jpg (12298 bytes)
"Christ" means "Anointed"

     Jokubas pradējo skaityti Dievo apveizdoje –– ­nusiuntime evangelijos per Petrą pirmąjam atverstam pagonui ir per Paulių visiems pagonims abelnai, kad to amžiaus laiku tikintieji žydai, kaip ir pagonai buvo vienodose malonēse. 

     Jis tuomet pažiurējo į pranašystes ir rado jose taip parašyta; ir kad, kuomet Evangelijos Amžiaus darbas bus atliktas, duotasis kuniškąjam Izraeliui pažadas bus išsipildęs. Taigi tą didžiąją  slaptybę, buvusią taip ilgai paslaptyje, laipsniškai pradējo suprasti kai kurie –– šventieji, išimtini Dievo ”draugai”.

     Paulius sako, (Kol. 1:27) kad šioji slaptybē, buvusioji nuo amžių ir giminių užslēpta, o dabar Jo šventiemsiems išaiškinta yra

”KRISTUS JUMYSE –– GARBĒS VILTIS.”

     Šitoji ir yra tąja Dievo didžiąja paslapčia, kuri buvo užslēpta nuo visų pirmesniųjų amžių ir kuri yra ir dabar slēpiama nuo visų išskiriant tik išimtiną klasę –– šventuosius, ar pašvęstuosius tikinčiuo­sius. Bet ką gi reiškia sakinys:  ”Kristus jumyse?” 

     Mes žinome, kad Jezus buvo pateptas Šventąja Dvase (Apašt. Darb. 10:38), ir to dēlei pripažįsta­me Jį, kaipo Kristu –– Pateptinį –– nes žodis Kristus reiškia pateptas. O apaštalas Jonas sako, kad patepimas, kurį mes (pašvęsti tikintieji) gavome, pasilieka mumyse. (1 Jon. 2: 27.)

      Todēl šio Evangelijos amžiaus šventieji yra pateptųjų draugija –– ­pateptųjų buti karaliais ir kunigais Dievui.  [84] (2 Kor. 1:21; 1 Petr. 2:9); gi draugēje su Jezumi, jų Vadu ir Viešpačiu, jie sudaro Jehovos Pateptinį –– Kristų.

"The Christ "
...not one member, but many.
1 Corinthians 12:14

EngBre1.jpg (18330 bytes)

     Santaikoje su šiuo Jono mokslu, kad mes taipgi esame pateptais, Paulius įtikrina mus, kad ši slaptybē, kuri buvo užslēpta nuo praējusių amžių, bet tapo išaiškinta šventiemsiems, yra ta, kad Kristus (Pateptasis) ”nēra vienas asmuo, bet daugelis”, lygiai taip, kaip ir žmogaus kunas yra vienas, bet turi daug dalių. Todēl, kaip kuno dalys, budamos daugskaitoje, yra tik vienu kunu, taip yra ir Pateptasis –– Kristus. (1 Kor. 12 :12-28.) 

      Jezus yra pateptu buti Galva, ar Viešpačiu tos Bažnyčios, kuri yra Jo kunu (ar Jo nuotaka, kaip sakoma kitame prilyginime –– Efez. 5:25-30), kas, kartu imant, sudaro pažadētąją sēklą–– Didyjį Atpirkēją: ”Jei jus esate Kristaus, tai esate ir Abraomo sēkla ir paveldējais, kaip buvo pažadēta.” –– Gal. 3:29.

Grapes.jpg (10577 bytes)
"I am the vine, ye are the branches."
John 15:5

     Apaštalas saugiai persergsti bažnyčią nuo prisisavinimo kokių nors pretenzijų, pasakydamas apie Jezų, kad 

”Dievas padējo viską po Jo kojomis ir padarē Jį visų daigtų galva bažnyčioje, kuri yra Jo kunu,” ir ”kad visuose dalykuose Jis turētų pirmenybę.” (Efez. 1:22; Kol. l:18.) 

      Vienok žmogiškojo kuno pavyzdyje Jis gražiai ir tvirtai parodo musų artymiausią giminystę. Apie tą pačią vienybę Jezus mokino sakydamas: 

”Aš esu vynmedis, o jus esate mano šakelēs.” –– Jon. 15 :5.

Pyramid.jpg (22454 bytes)
The top-stone is a perfect pyramid.

    Musų vienybē su Viešpačiu Jezumi, kaipo Kristaus narių, kaipo pateptosios bendrovēs, yra aiškiai parodyta piramidos figuroje.

      Viršutinis akmuo yra pats savaimi jau tikra piramida. Kiti akmenys gali buti dedami po juo, ir, jei bus atatinkamume su viršutiniojo akmenio visomis linijomis, tai visas budinkas bus tikriausiąja piramida.

      Kaip gražiai tas vaizdina musų [85] stovį, kaipo ”Sēklos” –– ”Kristaus” narių! Sujungti ir budami pilnoje santaikoje su musų Galva, mes, kaipo gyvi akmenys, esame tobulais; atskirti gi nuo Jo, mes esame niekuomi.

 

 

 

 

 

*Sinaitic MS. omits spiritual before sacrifices.

 

     Tobulasis Jezus buvo augščiausiai iškeltu, gi mes pasiduodame Jam, kad taptume apdailintais ir pritaikintais sulyg Jo pavyzdžio, ir kad galētume buti subudavotais į Dievo budinką. Paprastąjame budinke nebuna svarbiausiojo kampinio akmens; vienok musų budinke yra svarbiausiu kampiniu akmeniu ”viršutinis akmuo,” kaip tas yra parašyta: 

”Štai aš padedu Sione parinktąjį brangų svarbųjį kampinį akmenį” –– ”prie kurio prieidami, kaipo prie gyvo, akmens... jus, taipgi kaipo gyvi akmenys, esate subudavoti į dvasinį namą, į šventą kunigiją, kad per Jezų Kristų teikti priimtinas Dievui aukas.” (1 Petr. 2:4-6.) 

      Ir mes tikime, kad labai greitai toji vienybē tarp Jezaus, kaipo ”Galvos” ir ”Bažnyčios, kuri yra Jo kunu,” bus pilnai įvykinta.

 


HumbleYourself.jpg (3357 bytes)
"Humble yourselves"

     Bet, brangiausieji, mes turime perkęsti daug smugių ir lamdymų, turime pasiduoti daugeliui keitimų, kad galētume buti pritaikintais prie Jo pavyzdžio sulyg Didžiojo Meisterio-Budavotojo nurody [86] mų; o kad tasai budavotojis galētų parodyti mumyse savo sugabumus ir sumanumus, mes turime žiurēti, kad neturētume savyje musų valios įžambumų ir kreivumų priešinančiusi ir trukdynančių Jo valios išsipildymui mumyse; mes privalome buti panašųs kudikiams ir nuolankųs –– ”aprēdyti nusižeminimu, nes Dievas priešinasi išdidiems, o duoda malonių nuolankiems.”

    Todēl nusižeminkime mes prieš visogalę Dievo ranką kad Jis galētų mus atatinkamu laiku išaugštinti (1 Pet. 5:5, 6), kaip išaugštino musų Galvą ir Pirmtakuną. –– Fil. 2:8, 9.

Bible20DanChart.jpg (2575 bytes)

 

 

Bride10.jpg (2602 bytes)

 

 

 

Bible21Edith.jpg (7505 bytes)

 

     Ištikro yra tai stebuklingas pranešimas ir, jei mes kreipsimēs į Dievo Žodį pasiteirauti apie musų augštąjį pašaukimą, tai surasime, kad visi pranašai iškalbingai paskelbē tą ateinančiąją mums malonę, mylistą, ar palaimą (1 Pet. 1:10); pavyzdžiai ir prilyginimai, bei ikišiol neaiškųs pasakymai dabar pasidaro šviesiais, aiškiai nušviečiančiais tą, ”siaurąjį kelilą”,  kuriuomi pateptieji (Kristus) yra pašaukti bēgti prie dovanos dabar jau rodomos. 

     Tas tikrai buvo niekad netikētąja slaptybe kad Dievas ketina iškelti ne vien Atpirkēją, bet Atpirkēją susidarantį iš daugelio narių. 

      Tas tai ir yra tuoju ”Aukštuoju Pašaukimu,” kurį pažinti buvo leista Evangelijos Amžiaus pašvęstiems tikintiemsiems. Jezus nebandē jo išaiškinti savo mokiniams, kuomet jie buvo paprastais žmonēmis, bet laukē, kuomet jie bus Šventosios Dvasēs atējimu pateptais –– atgimusiais į naują prigimtį. 

     Iš Pauliaus paaiškinimo mes matome, kad niekas kitas, kaip tik ”naujieji sutvērimai” gali dabar įvertinti ar suprasti šį augštąjį pašaukimą. 

      Jis sako: ”Mes kalbame apie Dievo išmintį slaptybēje, net apie paslēptąją išmintį [planą], kurią Dievas nuskyrē musų garbei pirm pasaulio pradžios; jos nei vienas šio pasaulio kunigaikštis [valdovas] nežinojo;... nes parašyta yra –– ‘Nei akis nematē, nei ausis negirdējo, [87] neigi žmogaus širdis nejautē to, ką Dievas surengē tiems, kurie myli Jį’; bet Dievas apreiškē tą mums per savo Dvasę.” –– 1 Kor. 2 :6-14.

The Christ
(Head and Body)
is the "seed of Abraham"
which is to bless
all the families
of the earth.
     Laiške į Galatēnus Paulius atidengia visą slaptybę ir parodo, kaip duotoji Abraomui sutartis tures išsipildyti. Jis parodo, kad duotieji Izraeliui Įstatymai nekliudo tos pradinēs sutarties (Gal. 3:15-18), o kad Abraomo sēkla, kuri turējo palaiminti visas tautas –– yra Kristus. (Eil. 16.) 

      Toliaus, aiškindamas nuomonę toje linkmēje, kad Kristų reiškia visi Dvasēs pateptieji, jis sako:

 

”Nes visi jus, kurie tik tapote Kristuje apkrikštytais, esate jau Kristuje;... O jei jus esate Kristaus, tai jus [draugēje su Jezu­mi] esate Abraomo sēkla ir paveldējais sulyg pažadējimo” duotojo Abraomui. (Eil. 27, 29.)

 

 

 

 

Why was it necessary
to keep the mystery hidden?

Jesus45BeholdF.jpg (3460 bytes)
"Behold the Man"

     Tęsda­mas tą pačią mintį toliau, jis nurodo (Gal. 4), kad Abraomas buvo Jehovos pavyzdžiu, Sara – duotojo pažadējimo pavyzdžiu, o Izaokas –– Kristaus (galvos ir kuno) pavyzdžiu. Jis dar priduria: 

”Mes, broliai, esame ano pažadējimo vaikais, kaip kad buvo Izaokas.” (Eil. 28.) 

      Taip tai Dievo planas buvo užslēptas prilyginimuose iki to laiko, kuomet Evangelijos Amžius pradējo Kristaus vystymąsi.

     Todēl buvo reikalinga laikyti šią slaptybę užslēpta, nes kitaip ji nebutų buvusi užlaikyta. Tas buvo reikalinga todēl, kad viso plano atidengimas žmonijai reikštų kliudymą jo vykinimui. Jei tą žmonēs butų žinoję nebutų nukryžiavę nei Garbēs Viešpačio, nei Bažnyčios, kuri yra Jo kunu. (1 Kor. 2:8.)  

      Jei tasai planas nebutų buvęs laikytas slaptybēje, tai ne tik butų buvę kliudoma Kristaus, kaipo žmogaus atpirkimo kainos mirčiai, bet ir butų nedaleista prie tikējimo tyrimų darytų Bažnyčiai, kaipo dalyviams Kristaus kentējimuose, nes 

”Pasaulis nepažysta jusų [kaipo Jo sanpaveldejų] [88] todēl, [dēlei tos pačios priežasties] kad jis nepažino Jo.” –– 1 Jono 3:1.

Jesus22Teacher.jpg (4302 bytes)

     Ne tik Dievo planas ir Kristus, kuris yra tojo pIano įkunijimu, yra pasauliui didele slaptybe, bet ir tasai ypatingas kelias, kuriuomi anasai mažasis burelis yra šaukiamas eiti, daro jo narius ”ypatingais žmonēmis.” 

      Tai buvo pasauliui slaptybe, kad asmuo su tiek daug sugabumų, kaip Jezus iš Nazareto, praleistų taip savo laiką ir talentus, kaip Jis praleido, nes jei Jis butų nukreipęs savo domę į politiką, įstatymus, prekybą ar viešąjį tikējimą, Jis butų galējęs tapti dideliu ir gerbiamu. 

      Sulyg zmonių nuovokos, Jis neišmintingai leido savo gyvenimą; buvo net pasakyta: ”Jis turi savyje velnią ir yra bepročiu.” Jo gyvenimas ir mokslas buvo žmonēms slaptybe. Jie negalējo Jo suprasti.

PaulAgrippa.jpg (4048 bytes)
Paul before Agrippa
      Apaštalai ir jų draugai buvo taipgi slaptybēmis pasaulyje, kadangi jie, metę savo visus reikalus, ēmēsi skelbti nuodēmių atleidimą per nekęstojo ir nukryžiavotojo Jezaus mirtį. Paulius metē savo augštą vietą ir įtaką visuomenēje, kad dirbti savo rankomis ir skelbti Kristų bei nematomąją karuną, kurią gaus visi tikintieji einantys Jo pēdomis. 

      Tas viskas buvo taip slaptinga, kad kai kurie kalbējo: ”Pauliau, tu kvailioji: dideli mokslai veda tave į proto sumišimą.” Taip ir visi tie, kurie, kaip Paulius, seka Mokytojaus pēdomis, yra laikomi bepročiais Kristaus dēlei.

God’s Plan
will not always
be shrouded
in mystery.

 

Sky2.jpg (1948 bytes)

     Vienok Dievo planas ne visuomet bus apsiaustas slaptybe: Tukstantmetinēs Dienos prašvitimas suteikia daugiau Dievo šviesos žmonēms ir ”Dievo pažinimas” pripildys visą zēmę. 

    Teisingumo Saulē, kuri užtekēs su gydančiais spinduliais, išsklaidančiais nežinotēs tamsumą, yra tai Kristus Tukstantmetinēje garbēje –– ne vien tik Galva, bet ir visi Jo kuno nariai, nes yra parašyta: Jei mes kentēsime su Juo, tai mes busime ir pagarbintais draugēje. [89]

 ”Kuomet pasirodys Kristus, kuris yra musų gyvenimu, tuomet pasirodysime ir mes garbēje su Juomi” ir ”Tuomet teisieji švies kaipo saulē jų Tēvo karalijoje.” –– Rom. 8:17; 2 Tim. 2:11, 12; Kol. 3:4;­ Mat; 13:43.

God will
"pour out
His spirit
upon all flesh..."
Joel 2:28

 

     Pažadai, kuriems mes pasitikime, ir viltys, kuriomis mes raminamēs, išrodo svajonēmis ir negalimybēmis visiems, išskiriant tik tuos, kurie gavę ”Kristaus minties,” protauja nauja mintimi. 

      Ateinančiuose amžiuose, kuomet Dievas ”išlies savo Dvasę ant visų kunų,” kaip kad dabartiniais laikais Jis išlieja ją ant savo ”tarnų ir tarnaičių,” be abejo, visi supras ir įvertins tuos pažadus, kuriuos dabar pasisavina ”mažasis burelis;” ir visi tuomet džiaugsis Bažnyčios paklusnume ir išaugštinime, sakydami:

Bride5.jpg (21555 bytes)

"”Linksminkimēs ir džiaugkimēs, Dievui garbę duokime, nes Avinēlio vestuvēs atējo, o jo moteris jau prisirengē.” (Apr. 19:7.)
     Jie linksminsis garbindami Bažnyčią, per kurią palaimos tuomet tekēs ant jų; ir kuomet jie supras, kad ”viską viršijantys didi ir brangųs pažadai” yra Pateptinio (galvos ir kuno) paveldēti ne jiems, bet išsipildžiusiais ant musų, jie bus pagarbinti pavyzdžiu parodytuoju Bažnyčioje; o pageidaudami palaimų, kokios tuomet bus jiems siulomos, jie bus pastiprinti Bažnyčios pavyzdžiu ir dēlei jos garbins Dievą. 

      Bet šis žinojimas nesukels juose pavydo, nes prie naujosios tvarkos jų pašaukimas į tobulą žmoginę prigimtį juos pilnai patenkins, o net išrodys daugiau pageidaujama, negu prigimties pakeitimas.

Bible19Jerry.jpg (2874 bytes)

     Tuomet ”slaptybē” turēs pasibaigti, nes pasaulis pamatys, kad tai buvo Dievo dvasē Kristuje, o Kristaus dvasē mumyse –– Dievas apreikštas žmogaus kune –– ko jie ikišiol negalējo suprasti. Tuomet jie pamatys, kad mes nesame pamisēliais, bei kvailiais, bet kad mes pasirinkome geresnę dalį, [90] kuomet jieškome jierns nematomų, bet amžinų turtų, garbēs ir karunas.
Bride1.jpg (3440 bytes)     Dievo slaptybē pasibaigs tua laiku, kai užtriubys septintoji (symbolinē) triuba. (Apr. 10:7.) Tas liečia slaptybę abiejose prasmēse, kuriose ji minima, bus aiškiai paradyta ir išaiškinta Dievo plano slaptybē, ar Jo ypatybēs, o taipgi ”Dievo slaptybē –– bažnyčia, tojo plana įkunijimas

      Ir vienas ir kitas bus tuomet užbaigtu. Slaptingasis planas paradys pilną Kristaus kuno narių skaičių ir tuomi Jis –– KRISTAUS KUNAS –– bus pabaigtu. Planas liausis buti slaptybēje, nes nebus daugiau jokio tikslo laikyti jį slaptybēje. 

      Taip ilgai laikytos paslaptyje ir dangstytos pažaduose, pavyzdžiuose ir prilyginimuose slaptybēs didumas ir stebētinoji malonē pašauktiemsiems dalyvauti toje slaptybēje (Efez. 3:9), primena mums, kad darbas, kuris turi buti atliktu įvykinimui viso to, ko per šešis tukstančius metų Jehova leida žmonijai tikētis ir laukti, yra tai be galo svarbiu darbu, dideliu darbu, vertu tokių didelių prisirengimų.  

      Argi negalime tikētis didžiausių pasauliui palaimų, kuomet slaptybēs skraistē bus atskleista ir palaimų lietus pradēs kristi? Juk tai to ir tikisi ikišiol visas sutvērimas drauge vaitodamas, besikankindamas, ir laukdamas, kad ši slaplybē užsibaigtų, kad pasirodytų Dievo Sunai, toji pažadēta ”sēkla”, kurioje visi bus palaiminti. –– Rom. 8:19, 21, 22.

Bride6.jpg (3437 bytes)

 

To Return to Home Page
click on Chart

HomeSymbol.jpg (6039 bytes)

Send E-Mail to

English Only