Studijavimas 5

”Slaptybē, kuri buvo užslēpta nuo amžių ir nuo giminių, dabar apreikšta jo Šventiemsiems.” 
– Kol. 1:26.

Cast out of Eden

     Pažvelgus atgal į laikus, kuomet gyvenimas ir rojaus linksmybēs buvo musų pitmųjų tēvų prarastos, mes matome juos po teisingąja bauda už nuodēmę, pilnus nuliudimų, be jokio vilties spindulio, išskiriant tik tą neaiškų pasakymą, kad moteriškēs vaisius sutrins žalčio galvą.

     Nors vēlesniųjų įvykių šviesoje šisai pasakymas mums yra pilnas aiškumo, bet jiems jis buvo neaiškia, vos bespindinčia šviesa. Beveik du tukstančiai metų praslinko be jokio įrodymo apie anojo pasakymo pildymąsi.

Abraham and Isaac

     Abraomas sugalvojo, kad reikia prigelbēti Dievo pažado išsipildymui; todēl tapo pagimdytas Izmaelius. Bet tasai prigelbējimas nebuvo reikalingu, nes laikui atējus, gimē Izaokas, tasai vilties ir pažado kudikis. Tuomet išrodē, kad pažadētasai tautų valdytojis ir palaimintojis atējo. Bet ne: metai ējo, ir rodēsi, kad Dievo pažadas neišsipildē, nes Izaokas numirē, o taipgi numirē jo paveldējas Jokubas. 

     Vienok keleto pasitikējimas anam prižadējimui neišnyko ir buvo palaikomas, nes ”padarytąją su Abraomu sutartį” Dievas patvirtino savo ”priesaika, duotąja Izaokui ir užtikrintąja Jokubui... ir Izraeliui, kaipo amžinąją santarvę.” –– 1 Kar. Nus. 16 :16, 17.

Slavery

      Vienok toji viltis beveik visiškai išnyko ir anasai pažadējimas beveik tapo užmirštas, kuomet egiptēnai, įgiję viršenybę, laikē ją vergijoje per ilgą laikotarpį.

Moses

”Pranašą, kokiu aš esu, iškels Viešpats tava Dievas iš tavo ir iš tavųjų brolių tarpo.” (5 Moz. 18:15; Apašt. Darb. 3:22.) 

     Tas duoda progos giliau pažvelgti į Dievo planą, parodantį, [81]  kad ne vien anoji visa tauta dalyvaus busimam valdymo ir palaimos darbe, bet kad iš jos tarpo bus išrinktas kas nors vienas, kuris ves į pergalę ir į pažado išsipildymą. Tuomet Jozua, kurio vardas reiškia išvaduotojį, ar išganytojį tapo jos vadu; po jo vadovyste buvo laimēta didelių pergalių ir tikrai įeita į pažadētąją žemę. Tuomet jau tikrai rodēsi, kad pažadas beveik pilnai išsipildē.

King David

Simeon and Jesus

The Passover

Jesus and Thomas

Jesus and Disciples
going to Emaus

     Tas buvo atvaizduota Velykų Avinēliu prieš išliuosavimą Izraeliaus iš Egipto ir gyvulių aukojimo prieš įstatymų davimą (Žyd. 9:11-20; 10:8-18), o taipgi atgailos aukose, kurias kunigai kas met darē.

    Jie nepastebējo taipgi pranašų pareiškimo,  ”kurie išanksto pareiškē Kristaus kančias ir garbę, kuri ateis vēliau.” (1 Petr. 1:11.) Todēl, kuomet Jezus atējo, kaipo auka. jie nepažino Jo: nes jie nežinojo laiko jų atlankymui. (Luko 19: 44.)  

     Net ir Jo arčiausieji pasekējai buvo labai susirupinę, kuomet Jezus mirē; jie liudnai kalbējo: 

”Mes tikējome Jį esančiu tuomi, kuris turējo [82]  atpirkti Izraelių.” (Luko. 24:21) 

     Matomai, jų pasitikējimai Jame apvylē juos. Jie neistengē permatyti, kad jų vado mirtis patvirtino Naująją Sutartį, sulyg kurios palaimos turējo ateiti, kaipo pažado išpildymo dalis. 

     Vienok kai jie surado Jį prisikēlusiu iš numirusių, tai jų išsklaidytosios viltys vēl atgijo. (1 Petr. 1:3), ir kuomet Jis rengēsi juos palikti, jie paklausē Jo apie jų senai glamonējamų ir nuolat atidēliojamų vilčių išsipildymą, sakydami: ”Viešpatie, ar tikrai dabar atsteigsi Izraeliaus karaliją?” 

     Kad jų viltys abelnai buvo taikios, nors jie ir nežinojo laiko, kuriame jos išsipildys, patvirtina tą musų Viešpaties, atsakymas: 

”Ne jums yra žinoti laikus ir valandas, kurias Tēvas savo galei pasilaikęs yra.” –– Apast. Darb. 1:6, 7.

Pentecost

”Daug dar dalykų aš turiu pasakyti jums, bet jus anų nesuprasite dabar; vienok kuomet ateis Teisybēs Dvasē, Ji įves jus į visą teisybę. Ji išmokys jus visų dalykų, ir primins jums viską, ką tik aš jums pasakiau.” (Jono 16:12, 13; 14:26.) 

     Todēl jie ir negalējo suprasti ankščiau, kol Šventoji Dvasē atējo.

Preaching to the Gentiles

"A people
for his name"
--A Bride

     Vienok rodosi, kad Dievas vartojo juos už savo. įrankius net ir tuomet, kuomet jie dar nebuvo pilnai ir aiškiai supratę, o jų įkvēpti žodžiai buvo turbut aiškesni ir gilesnēs reikšmēs turintieji, negu jie patys galējo manyti. Pavyzdin, skaitykime, ką sako Jokubas

 ”Simeonas pasakojo, kaip [83] Dievas pirmiaus aplankęs pagonus, kad paimti iš jų žmones savo vardui [paimti nuotaką]. Ir tam pritaria pranašų žodžiai, kaip yra parašyta: ‘Paskui [kuomet jau tie žmonēs iš pagonų bus paimti] aš sugrįšiu ir atstatysiu Dovido šventinyčią [žemiškąją valstybę], kuri yra sugriuvusi, ir jos griuvēsius sutaisysiu, ir iškelsiu  ją’.” –– Apašt. Darb.15:14-16.

What is the
great hidden mystery of God?

"Christ" means "Anointed"

     Jokubas pradējo skaityti Dievo apveizdoje –– ­nusiuntime evangelijos per Petrą pirmąjam atverstam pagonui ir per Paulių visiems pagonims abelnai, kad to amžiaus laiku tikintieji žydai, kaip ir pagonai buvo vienodose malonēse. 

     Jis tuomet pažiurējo į pranašystes ir rado jose taip parašyta; ir kad, kuomet Evangelijos Amžiaus darbas bus atliktas, duotasis kuniškąjam Izraeliui pažadas bus išsipildęs. Taigi tą didžiąją  slaptybę, buvusią taip ilgai paslaptyje, laipsniškai pradējo suprasti kai kurie –– šventieji, išimtini Dievo ”draugai”.

     Paulius sako, (Kol. 1:27) kad šioji slaptybē, buvusioji nuo amžių ir giminių užslēpta, o dabar Jo šventiemsiems išaiškinta yra

”KRISTUS JUMYSE –– GARBĒS VILTIS.”

     Šitoji ir yra tąja Dievo didžiąja paslapčia, kuri buvo užslēpta nuo visų pirmesniųjų amžių ir kuri yra ir dabar slēpiama nuo visų išskiriant tik išimtiną klasę –– šventuosius, ar pašvęstuosius tikinčiuo­sius. Bet ką gi reiškia sakinys:  ”Kristus jumyse?” 

     Mes žinome, kad Jezus buvo pateptas Šventąja Dvase (Apašt. Darb. 10:38), ir to dēlei pripažįsta­me Jį, kaipo Kristu –– Pateptinį –– nes žodis Kristus reiškia pateptas. O apaštalas Jonas sako, kad patepimas, kurį mes (pašvęsti tikintieji) gavome, pasilieka mumyse. (1 Jon. 2: 27.)

      Todēl šio Evangelijos amžiaus šventieji yra pateptųjų draugija –– ­pateptųjų buti karaliais ir kunigais Dievui.  [84] (2 Kor. 1:21; 1 Petr. 2:9); gi draugēje su Jezumi, jų Vadu ir Viešpačiu, jie sudaro Jehovos Pateptinį –– Kristų.

      Jezus yra pateptu buti Galva, ar Viešpačiu tos Bažnyčios, kuri yra Jo kunu (ar Jo nuotaka, kaip sakoma kitame prilyginime –– Efez. 5:25-30), kas, kartu imant, sudaro pažadētąją ”sēklą” –– Didyjį Atpirkēją: ”Jei jus esate Kristaus, tai esate ir Abraomo sēkla ir paveldējais, kaip buvo pažadēta.” –– Gal. 3:29.

"I am the vine, ye are the branches."
John 15:5

”Dievas padējo viską po Jo kojomis ir padarē Jį visų daigtų galva bažnyčioje, kuri yra Jo kunu,” ir ”kad visuose dalykuose Jis turētų pirmenybę.” (Efez. 1:22; Kol. l:18.) 

      Vienok žmogiškojo kuno pavyzdyje Jis gražiai ir tvirtai parodo musų artymiausią giminystę. Apie tą pačią vienybę Jezus mokino sakydamas: 

”Aš esu vynmedis, o jus esate mano šakelēs.” –– Jon. 15 :5.

The top-stone is a perfect pyramid.

    Musų vienybē su Viešpačiu Jezumi, kaipo Kristaus narių, kaipo pateptosios bendrovēs, yra aiškiai parodyta piramidos figuroje.

      Kaip gražiai tas vaizdina musų [85] stovį, kaipo ”Sēklos” –– ”Kristaus” narių! Sujungti ir budami pilnoje santaikoje su musų Galva, mes, kaipo gyvi akmenys, esame tobulais; atskirti gi nuo Jo, mes esame niekuomi.

”Štai aš padedu Sione parinktąjį brangų svarbųjį kampinį akmenį” –– ”prie kurio prieidami, kaipo prie gyvo, akmens... jus, taipgi kaipo gyvi akmenys, esate subudavoti į dvasinį namą, į šventą kunigiją, kad per Jezų Kristų teikti priimtinas Dievui aukas.” (1 Petr. 2:4-6.) 

      Ir mes tikime, kad labai greitai toji vienybē tarp Jezaus, kaipo ”Galvos” ir ”Bažnyčios, kuri yra Jo kunu,” bus pilnai įvykinta.

"Humble yourselves"

    Todēl nusižeminkime mes prieš visogalę Dievo ranką kad Jis galētų mus atatinkamu laiku išaugštinti (1 Pet. 5:5, 6), kaip išaugštino musų Galvą ir Pirmtakuną. –– Fil. 2:8, 9.

     Tas tikrai buvo niekad netikētąja slaptybe – kad Dievas ketina iškelti ne vien Atpirkēją, bet Atpirkēją susidarantį iš daugelio narių. 

      Tas tai ir yra tuoju ”Aukštuoju Pašaukimu,” kurį pažinti buvo leista Evangelijos Amžiaus pašvęstiems tikintiemsiems. Jezus nebandē jo išaiškinti savo mokiniams, kuomet jie buvo paprastais žmonēmis, bet laukē, kuomet jie bus Šventosios Dvasēs atējimu pateptais –– atgimusiais į naują prigimtį. 

     Iš Pauliaus paaiškinimo mes matome, kad niekas kitas, kaip tik ”naujieji sutvērimai” gali dabar įvertinti ar suprasti šį augštąjį pašaukimą. 

      Jis sako: ”Mes kalbame apie Dievo išmintį slaptybēje, net apie paslēptąją išmintį [planą], kurią Dievas nuskyrē musų garbei pirm pasaulio pradžios; jos nei vienas šio pasaulio kunigaikštis [valdovas] nežinojo;... nes parašyta yra –– ‘Nei akis nematē, nei ausis negirdējo, [87] neigi žmogaus širdis nejautē to, ką Dievas surengē tiems, kurie myli Jį’; bet Dievas apreiškē tą mums per savo Dvasę.” –– 1 Kor. 2 :6-14.

      Toliaus, aiškindamas nuomonę toje linkmēje, kad Kristų reiškia visi Dvasēs pateptieji, jis sako:

”Nes visi jus, kurie tik tapote Kristuje apkrikštytais, esate jau Kristuje;... O jei jus esate Kristaus, tai jus [draugēje su Jezu­mi] esate Abraomo sēkla ir paveldējais sulyg pažadējimo” duotojo Abraomui. (Eil. 27, 29.)

Why was it necessary
to keep the mystery hidden?

"Behold the Man"

”Mes, broliai, esame ano pažadējimo vaikais, kaip kad buvo Izaokas.” (Eil. 28.) 

      Taip tai Dievo planas buvo užslēptas prilyginimuose iki to laiko, kuomet Evangelijos Amžius pradējo Kristaus vystymąsi.

     Todēl buvo reikalinga laikyti šią slaptybę užslēpta, nes kitaip ji nebutų buvusi užlaikyta. Tas buvo reikalinga todēl, kad viso plano atidengimas žmonijai reikštų kliudymą jo vykinimui. Jei tą žmonēs butų žinoję nebutų nukryžiavę nei Garbēs Viešpačio, nei Bažnyčios, kuri yra Jo kunu. (1 Kor. 2:8.)  

      Jei tasai planas nebutų buvęs laikytas slaptybēje, tai ne tik butų buvę kliudoma Kristaus, kaipo žmogaus atpirkimo kainos mirčiai, bet ir butų nedaleista prie tikējimo tyrimų darytų Bažnyčiai, kaipo dalyviams Kristaus kentējimuose, nes 

”Pasaulis nepažysta jusų [kaipo Jo sanpaveldejų] [88] todēl, [dēlei tos pačios priežasties] kad jis nepažino Jo.” –– 1 Jono 3:1.

     Ne tik Dievo planas ir Kristus, kuris yra tojo pIano įkunijimu, yra pasauliui didele slaptybe, bet ir tasai ypatingas kelias, kuriuomi anasai mažasis burelis yra šaukiamas eiti, daro jo narius ”ypatingais žmonēmis.” 

      Tai buvo pasauliui slaptybe, kad asmuo su tiek daug sugabumų, kaip Jezus iš Nazareto, praleistų taip savo laiką ir talentus, kaip Jis praleido, nes jei Jis butų nukreipęs savo domę į politiką, įstatymus, prekybą ar viešąjį tikējimą, Jis butų galējęs tapti dideliu ir gerbiamu. 

      Sulyg zmonių nuovokos, Jis neišmintingai leido savo gyvenimą; buvo net pasakyta: ”Jis turi savyje velnią ir yra bepročiu.” Jo gyvenimas ir mokslas buvo žmonēms slaptybe. Jie negalējo Jo suprasti.

      Tas viskas buvo taip slaptinga, kad kai kurie kalbējo: ”Pauliau, tu kvailioji: dideli mokslai veda tave į proto sumišimą.” Taip ir visi tie, kurie, kaip Paulius, seka Mokytojaus pēdomis, yra laikomi bepročiais Kristaus dēlei.

     Vienok Dievo planas ne visuomet bus apsiaustas slaptybe: Tukstantmetinēs Dienos prašvitimas suteikia daugiau Dievo šviesos žmonēms ir ”Dievo pažinimas” pripildys visą zēmę. 

    Teisingumo Saulē, kuri užtekēs su gydančiais spinduliais, išsklaidančiais nežinotēs tamsumą, yra tai Kristus Tukstantmetinēje garbēje –– ne vien tik Galva, bet ir visi Jo kuno nariai, nes yra parašyta: Jei mes kentēsime su Juo, tai mes busime ir pagarbintais draugēje. [89]

 ”Kuomet pasirodys Kristus, kuris yra musų gyvenimu, tuomet pasirodysime ir mes garbēje su Juomi” ir ”Tuomet teisieji švies kaipo saulē jų Tēvo karalijoje.” –– Rom. 8:17; 2 Tim. 2:11, 12; Kol. 3:4;­ Mat; 13:43.

      Ateinančiuose amžiuose, kuomet Dievas ”išlies savo Dvasę ant visų kunų,” kaip kad dabartiniais laikais Jis išlieja ją ant savo ”tarnų ir tarnaičių,” be abejo, visi supras ir įvertins tuos pažadus, kuriuos dabar pasisavina ”mažasis burelis;” ir visi tuomet džiaugsis Bažnyčios paklusnume ir išaugštinime, sakydami:

      Bet šis žinojimas nesukels juose pavydo, nes prie naujosios tvarkos jų pašaukimas į tobulą žmoginę prigimtį juos pilnai patenkins, o net išrodys daugiau pageidaujama, negu prigimties pakeitimas.

      Ir vienas ir kitas bus tuomet užbaigtu. Slaptingasis planas paradys pilną Kristaus kuno narių skaičių ir tuomi Jis –– KRISTAUS KUNAS –– bus pabaigtu. Planas liausis buti slaptybēje, nes nebus daugiau jokio tikslo laikyti jį slaptybēje. 

      Taip ilgai laikytos paslaptyje ir dangstytos pažaduose, pavyzdžiuose ir prilyginimuose slaptybēs didumas ir stebētinoji malonē pašauktiemsiems dalyvauti toje slaptybēje (Efez. 3:9), primena mums, kad darbas, kuris turi buti atliktu įvykinimui viso to, ko per šešis tukstančius metų Jehova leida žmonijai tikētis ir laukti, yra tai be galo svarbiu darbu, dideliu darbu, vertu tokių didelių prisirengimų.  

      Argi negalime tikētis didžiausių pasauliui palaimų, kuomet slaptybēs skraistē bus atskleista ir palaimų lietus pradēs kristi? Juk tai to ir tikisi ikišiol visas sutvērimas drauge vaitodamas, besikankindamas, ir laukdamas, kad ši slaplybē užsibaigtų, kad pasirodytų Dievo Sunai, toji pažadēta ”sēkla”, kurioje visi bus palaiminti. –– Rom. 8:19, 21, 22.