| |
Studijavimas
2
Augščiausiojo
Išmintingo
Tvērējo
Esybē
Priparodyta |
Trinētieji
Proto Šviesoje Įrodymai Greta Biblijos. – Neišsilaikanti Teorija.
– Protingoji Teorija. – Dievo Pobudžio Išrodymas. – Protingos Išvados. |
The Orion Nebula
|
Net
vaduodamiesi skeptiko (abejotojo) pažiuromis
pamatysime, kad protingas ir nuodugnus nežinomų dalykų tyrinējimas
toje šviesoje, kuri jau yra žinoma, nuves bešalį ir
protingą tyrinētojį į tiesos pažinimą.
Vienok
aišku, kad be tiesoto Dievo
planų ir tikslų
apreiškimo, žmogus gali tik apčiupai
tiesą pažinti, prieidamas prie nevisai aiškių išvadų. Štai laikinai atidēkime Bibliją i šalį ir pažiurēkime į dalykus vien protiškuoju žvilgsniu.
Kiekvienas,
kuris tik gali pažiurēti į padanges per teleskopą (žiuroną), ar net ir nuoga akia, pamato begalines visatos
erdves, jos simetriją, grožį,
tvarką, santaiką ir įvairumą, o
vis dar pasilikti abejonēje, kad to viso tvērējas yra milžiniškai
didesniu už jį
taip protu, kaip ir gale, arba bent trumpai pamanyti, kad šitokia tvarka
susidarē tik pati savaimi, be Tvērējo pagalbos, tai toksai yra arba netekęs, arba nepaisantis protiškosios veikmēs ir yra tuomi, kurį
Biblija vadina paikšiu (tokiu, kuris nepaiso, ar neturi proto):
“Paikšys
taria savo širdyje:
nēra Dievo." |
Effects must be produced by competent causes
Intricate in
construction, exquisitely beautiful in form and texture, each speaks of a wisdom and skill
above the human.
|
Vienok
tas atsitiko, bentkas liečia Bibliją,
kad kiekviena protaujančioji mintis turi turēti išvadas,
nes yra juk neužginčijama tiesa, kad pasekmes pagamina tam
tikros priežastys.
Kiekviena žolelē, kiekviena gēlē kuodaugiausiai [32] mums
apie tą
pasako. Savo sudarymo painumu, savo formų ir audinių įvairiu grožiu kiekviena kalba mums apie viršžmogišką išmintį ir sugabumą.
Kaip
trumpai manantis ir nesumanus žmogaus išmislumas
ir sugabumas, kuris laiko tokį reguliariškumą, vienodumą ir
santaiką gamtoje vien paprastojo atsitikimo pasekme;
kuris pripažįsta gamtos įstatymus, atmesdamas tą, kad gamta turi Išmintingą,
Įstatymdavį.
Kai
kurie, atmesdami Išmintingojo Tvērējo esybę,
sako, kad gamta tai ir yra Dievas, ir kad iš gamtos išsivystē visokių
formų gyvunai ir augmenys be jokios augštesnēsēs išminties pagalbos, o tik valdomi,
anot jų, “tinkamiausiųjų
užsilikimu” evoliucijos eisenoje.
|
Does
the evolution theory lack proof?
*)
kai kuriu skaitytoju ziniai manome reikalingu bus priminti, kad toki
persikeitimai kaip kirmino psersikeitimas I surgi, nera gamtos
keitimosi, nes kirminas yra tik larva isiperejusi is drugo kausnio. |
|
Ši
teorija neturi įrodymų, nes mes visi matome apie save pastovios
prigimties tvarinius, kurie neišsivysto į augštesnę prigimtį; ir nors šios
teorijos rēmējai darē visokeriopų bandymų, tai
visgi neįstengē nei skirtingų rušių subendrinti, nei
naujų pastovių tvarinių sudaryti. Nēra žinoma tokio
atsitikimo, kad rušis
butų persikeitusi į kitą, rušį.*) Nors yra tokių žuvių, kurios kai kada
gali panaudoti savo pelekus kaipo sparnus ir išlēkti iš
vandenio, ir
yra varlių, kurios gali dainuoti, vienok yra žinoma, kad jos
niekad nepersikeitē į paukščius;
ir nors yra tarp gyvulių tokių, kurie biskį panašus į
žmones, vienok visiškai nēra įrodymų, kad žmogus issivystē
iš tokių sutvērimų.
O
net tyrinējimai parodē, kad nors iš kurios nors iš rušies
galima gauti keletą skirtingų padermių, bet negalima
padaryti iš skirtingų rušių vienos kokios nors maišatienēs,
neigi išvystyti iš vienos rušies kitos.
Todēl
ir arklys su [33]
asilu,
nors abudu panašus vienas kitam, negali buti laikomi giminingos rušies,
nes gerai žinoma, kad gautasai iš juodviejų vaisius yra netobulas
ir negali veisti tolesnēs veislēs.
|
"...And every winged fowl
after his kind: and God saw that it was good."
Genesis 1:21
Is evolution
a fact today?
"And God made the beast
of the earth after their kind, and every thing that creepeth upon the earth after his kind:
and God saw that it was good."
Genesis 1:25 |
Jei
budama be išminties gamta, butų buvusi tvērēja, ar išvystytoja,
tai ji butų savo veikmę tęsusi ir toliau, todel ir nebutų
jokių nustatytų rusių, nes be išminties niekas nebutų
pasiekęs pabaigos.
Evoliucija
tęstusi ir šiandien, ir mes matytume žuvis virstančias paukščiais,
o bezdžiones virstančias žmonēmis. Mums rodosi, kad šitoji
teorija nesutinka nei su žmogaus protavimu, nei su Biblija, kuomet sakoma,
jog protaujančius gyvunus sutvērē jiega neturinti proto.
Apie
visatos atsiradimą (išskiriant žmogų) evoliucijos keliu, sulig
vienos teorijos, prieš kurią mes neturime griežto pasipriešinimo,
mes galime trumpai pasakyti šiaip: Sakoma, kad visokios dabartinēs
tvarinių rušys yra jau užbaigtos ir nemainomos tik jų
prigimtyje ir kokybēje, ir nors jų prigimtis butų išvystyta
į augščiausį
laipsnį, net į tobulumą, tai tos rušys visuomet pasiliks tos pačios.
Šitoji teorija taipgi sako, kad nei viena šių užbaigtųjų
rušių nebuvo sutverta taip, kaip ji dabar yra, bet senai praējusiais
laikais ji išsivystē iš žemes ir evoliucijos laipsniškąja
eisena maišēsi iš vienos į kitą.
Tosios
evoliucijos, sulyg Dievo nustatytų įstatymų, kuriuose
maisto ir klimato atmainos turējo žymios veikmēs, galējo tęstis
tol, kol pasidarē keitimąsis jau nebegalimas, nes galutinas šiame
reikale Dievo tikslas jau yra pasiektas.
Nors
kiekvieną visokeriopų augmenų ir gyvulių šeimyną
galima pagerinti ir pabloginti, bet nei vienos negalima perkeisti į kitokią neigi nei iš vienos negalima padaryti kitokių šeimynų.
Nors kiekviena jų gali daeiti iki savo nustatytosios prigimties
tobulumo, kokį Tvērējas tai prigimčiai [34] yra
nustatęs, tolesnis jos keitimąsis yra: negalimas.
|
Back
of all the intricate machinery of nature is the hand of its
great Author,
the intelligent, omnipotent God.
|
Yra
sakoma, kad pirmapradiniai augmenys ir gyvunai, iš kurių dabartinēs veislēs paeina, visiškai išnyko
prieš žmogaus sutvērimą. Dabar jau neesančių
gyvunų kaulai ir augmenų
liekanos, randamos giliai po žemēs paviršiu, tą
teoriją
paremia.
Ši pažvalga neatmeta nei ne prieštarauja
Biblijos mokslui, kad žmogus buvo tiesioginiu ir tobulu sutvērimu,
padarytu sulyg jo Tvērējo protinio ir moralio paveikslo,
o ne išsivysčiusiu iš evoliucijos veikmēs, kaip kad turbut
buvo su visais kitais tvariniais.
Šitoji pažvalga visiškai neatmeta, bet tik
patvirtina Biblijos pareiškimą, kad gamta, tokia kaip ji yra šiandien, mokina
mus, jog ją sutvērē ir sutvarkē Išmintingoji Esybē,
buvusioji jos atsiradimo pirmiausiąja priežasčia.
Tegul žmogaus protas visomis pastangomis tyrinēja
žinomuosius faktus ir tikrąsias priežastis pripažindamas gamtos
įstatymams jų veikmę, bet tos visos painiosios mašinerijos
užpakalyje jis ras to didžiojo autoriaus Išmintingojo ir Visagalinčio
Dievo ranką. |
God is the Creator and Designer
of nature.
|
Todēl
mes sakome, kad Išmintingojo Tvērējo esybē yra aiškiai
parodytąja tiesa, kurios patvirtinimus mes matome visur aplink mus, o
net mumyse pačiuose, nes mes esame jo tobuliausiais padarais ir
kiekviena musų kuno ir proto jiega kalba apie Jo mums nepasiekiamą
sugabumą.
Jis
taipgi yra to, ką mes vadiname gamta, sumanytoju ir tvērēju.
Mes tvirtiname, kad Jis sumanē ir įsteigē gamtos įstatymus,
kurių. veikmēs grožį ir santaiką mes matome ir juos
gerbiame. Tąjį Vieną, kurio išmintis suplanavo, ir kurio
galybē valdo pasaulį, kurio išmintis ir galybē taip
neapsakomai viršyja musų išmintį ir galybē, mes nejučiomis
garbiname.
|
The
grandest thing created is not superior to its Creator.
|
Pripažindami
šito Galingojo Dievo Esybę, mes privalome nusilenkti prieš Jo
visagalę galybe ir tuomet [35] galime
pamatyti Jo malones ir gerumus lygius Jo galybei. Šiame mes esame taip
įtikinti tuo pačiu Jo esybēs, galybēs ir išminties
įrodymu.
Mes
ne tik esame priversti prie išvados, kad Dievas yra ir kad Jo galybē ir išmintį neapsakomai
viršyja musų. Galybę ir išmintį, bet
mes esame protiškai priversti pripažinti, kad didžiausis sutvertasai
daigtas nēra augštesniu už jo Tvēreją.
Išvada iš to tokia, kad didžiausioji žmogaus
teisingumo ir geradējystēs išraiška, neigi žmogaus išmintis
ir galybē negali lygintis jo Tvērējo teisingumui, geradējystei,
išminčiai ir galybei.
Tokiu budu mes galime savo prote įsivaizduoti
Didžiojo Tvērējo pobudį ir ypatybes. Jis yra išmintingas,
teisingas, malonus irgalingas, o Jo veikimo plotmē. yra neišmatuojamai
didesnē už Jo augščiausiojo sutvērimo plotmę. |
What
should the creature expect of such a being?
|
Toliaus
–– priēję prie musų protui suprantamos
isvados apie musų. Tvērējo esybę ir Jo pobudį,
paklauskime, ko mes galime tikētis is tokios Esybēs?
Atsatkymas
ateina pats savaimi, kad jei yra tokios augštos Jos kokybēs, tai jos,
suprantama, yra ir vartojamos, pritaikomos. Dievo galybē turi but panaudota santaikoje su Jo prigimčia –– ismintingai,
teisingai ir liuosu noru. Koki tik tikslai ton linkmēn butų, ir
kokia tik Dievo galybēs veikmē apsireikstų, galutinē išvada
visuomet turi buti atatinkama Jo prigimčiai ir pobudžiui, ir
kiekvienas žingsnis turi buti Jo Begalēs Išminties užgirtu.
Kas
gali buti išmintingesnio už pavartojimą, tos galybēs sutvērimui
anų nesuskaitomų pasaulių, kuriuos mes matome aplink, ar tų
stebētinų įvairiausių dalykų ant žemēs?
Kas
gali buti išmintingesnio už sutvērimą, žmogaus, apdovanoto
protu ir apsisprendimu, galinčio įvertinti jo Tvērējo
darbus ir, sulyg Jo sugabumų, pažinti Jo išmintį, teisingumą,
galybę ir meilę? Viskas tas yra aišku ir atatinka jau mums žinomiems
faktams. [36] |
The
zenith of Gods earthly creation is man, to whom He will reveal His plans.
|
Dabar
pasakysime savo galutinę nuomonę. Ar nēra protingu manyti,
kad tokia begalo išmintinga ir
gera Esybē, sutvērusi žmogų galintį pažinti ir Ją šteisingumo, kad nepatenkinti to sutvērimo
prigimties suteikimu jam kai kurių APREISKIMŲ?
Ar
ne protinga butų manyti, kad Dievas suteiks žmogui nurodymų apie savo buvimo tikslus, apie savo planus jo ateičiai?
Atpenč, mes klausiame, ar tai nebutų
tas neteisingu tikēti, kad Tvērējas, sutvēręs tokį
tvarinį, kaip žmogus, suteikęs jam toli siekiančio į
ateitį protavimo galę, o nebutų padaręs apreiškimų
apie savo planus, kad patenkinti tuos lukesčius?
Tokis dalykų stovis butų neprotingu,
nes priešintusi prigimčiai, kurią, sulyg musų supratimo,
turi Dievas; priešintusi veikimui tos Esybēs, kuri vaduojasi
vien teisingumu ir meile.
|
"What is man,
that thou art mindful of him?
And the son of man, that thou visitest him?"
Psalms 8:4 |
Gal
mes manytume, kad sutverdama žmogų
Dieviška
Išmintis nematē reikalingu suteikti jam pažinties apie jo likimą
ateityje ir apie jo
dalyvumą
savo Tvērējo planuose ir todēl Dieviškoji Teisybē
ir Dieviškoji Meilē butų aprubežiavusi tą savo sutvērimą
taip, kad jis nesikankintų ir nesirupintų abejonēmis, baime
ir nežinojimais; toje linkmēje Dieviškoji Galybē tik ir butų
veikuse.
Vienok
yra faktas, kad žmogus turi sugabumą suprasti Dievo plano apreiškimą,
imant draugēje ir jo Tvērējo pobudžio pažinimą, kas
duoda užtektinai priežasčių tikētis, jog Dievas suteiks tų
apreiškimų tokiu laiku ir budu, kokis Jo išminties yra nuskirtas.
Todēl akyvaizdoje šių samprotavimų, nors mes ir nepažintume
Biblijos, patsai protas liepia mums tikētis ir laukti tų apreiškimų,
apie kuriuos Biblija kalba.
Greta
to, jei prisiminsime, kad abelnojo pasaulio tvarki ir taikinga eisena
visose sferose ir systemose laiko savo vietą ir laiką, mes
negalime kitaip manyti, kaip tik kad toki smulkųs atsitikimai, [37] kaip
va
žemēs
drebējimai, viesulos ir kt. yra tik įrodymais, kad
įvairių elementų darbas šiame pasauly dar nēra užbaigtas.
Klausimas,
ar viskas tas kada nors bus tobulu ir tvarkingu ant žemēs,
kaip yra danguose, ir kodēI taip nēra dabar, ––visiškai
yra kiekvieno įdomaujančio zmogaus protingu klausimu, lygiai
kaip yra protingu atsakymas Tvērējo, kurio išmintis, galybē
ir geradējystē yra jau įrodyta. TodēI mes privalome
tikētis, kad tie apreiškimai bus mums atverti ir išaiškinti. |
|
Priēję
prie įsitikinimo, kad galime tikētis, jog Dievo noras ir planas
liečiantis musų veislę bus mums apreikštas, kitame
skyriuje mes Pastudijuo sime abelną pobudį Biblijos, kuri sakosi
esanti tuoju apreiškimu.
Ir
jei ji parodys Dievo pobudį esantį tikroje santaikoje su augščiau
nurodytosioms musų proto išvadoms, mes suprasime, jog ji tikrai yra
mums reikalinga, kaipo Dievo duotasis apreiškimas,
kurio musų protas laukia, ir yra mums priimtina, kaipo tokia.
Jei
ji paeina iš Dievo, tai jos mokslas, kuomet aiškiai suprastas, turi
atatikti Jo, pobudžiui, apie kurį musų protas įsitikrino,
kad yra tobulu išmintyje, teisingume, meilēje ir galybēje. |
Žingeidžios mintys, ko skajojat
Ir pasaulin žiurit aplamai?
Kodēl prieš Viešpatį
nestojat,
NenusiIenkiat Jam žemai? |
Dangus Jo galę gat priminti,
Jo protą žvaigždēs apsakyt,
Bet norint žodi Jo pažinti – –,
Svarbesnę Kngyą reik skaityt. [38] |
Viešpaties
Garbe
Dangus
apsako Jo garbę,
Visos erdvēs tą tvirtina,
Svajotojas to nesupras
Ir Dievo išminties neras.
Gamtos Autori zinomas,
Jos Tvarkytojas meilingas,
Tau, Pirma Prieżastis, garbē,
Lai visi šlovina tave.
Šviesus pasauliai garbingi,
Tavo galybēs valdomi;
Net żemē, vaisiai ir żiedai,
Visi tau giesta dēkingai.
Garbus tavo planas, Dieve,
Visur išmintį matome,
Skaitydami tavo żodį,
Mes randame sau išmintį.
Jau artinas ta valanda,
Kad żemē Kristaus valdoma,
Pażins Dievą ir garbins Jį,
Jo šlovlę apsakys visi.
Tikējime mes matome,
Tavo garbę pażystame;
Iš širdies tave garbinam,
Prie taves bųiti trokštame.
|
To Return to Home Page
click on Chart |
|
Send E-Mail to
English Only |
|
|