Studijavimas 2

Augščiausiojo Išmintingo Tvērējo Esybē Priparodyta

Trinētieji Proto Šviesoje Įrodymai Greta Biblijos. – Neišsilaikanti Teorija. – Protingoji Teorija. – Dievo Pobudžio Išrodymas. – Protingos Išvados.

The Orion Nebula

    Vienok aišku, kad be tiesoto Dievo planų ir tikslų apreiškimo, žmogus gali tik apčiupai tiesą  pažinti, prieidamas prie nevisai aiškių išvadų. Štai laikinai atidēkime Bibliją  i šalį ir pažiurēkime į dalykus vien protiškuoju žvilgsniu.

    Kiekvienas, kuris tik gali pažiurēti į padanges per teleskopą  (žiuroną), ar net ir nuoga akia, pamato begalines visatos erdves, jos simetriją, grožį, tvarką, santaiką ir įvairumą, o vis dar pasilikti abejonēje, kad to viso tvērējas yra milžiniškai didesniu už jį taip protu, kaip ir gale, arba bent trumpai pamanyti, kad šitokia tvarka susidarē tik pati savaimi, be Tvērējo pagalbos, tai toksai yra arba netekęs, arba nepaisantis protiškosios veikmēs ir yra tuomi, kurį Biblija vadina paikšiu (tokiu, kuris nepaiso, ar neturi proto):

“Paikšys taria savo širdyje: 
nēra Dievo."

Effects must be produced by competent causes

Intricate in construction, exquisitely beautiful in form and texture, each speaks of a wisdom and skill above the human.

    Kiekviena žolelē, kiekviena gēlē kuodaugiausiai [32] mums apie tą pasako. Savo sudarymo painumu, savo formų ir audinių įvairiu grožiu kiekviena kalba mums apie viršžmogišką išmintį ir sugabumą. 

    Kaip trumpai manantis ir nesumanus žmogaus išmislumas ir sugabumas, kuris laiko tokį reguliariškumą, vienodumą ir santaiką gamtoje vien paprastojo atsitikimo pasekme; kuris pripažįsta gamtos įstatymus, atmesdamas tą, kad gamta turi Išmintingą, Įstatymdavį.

    Kai kurie, atmesdami Išmintingojo Tvērējo esybę, sako, kad gamta tai ir yra Dievas, ir kad iš gamtos išsivystē visokių formų gyvunai ir augmenys be jokios augštesnēsēs išminties pagalbos, o tik valdomi, anot jų, “tinkamiausiųjų užsilikimu” evoliucijos eisenoje.

Does the evolution theory lack proof?

    Nors yra tokių žuvių, kurios kai kada gali panaudoti savo pelekus kaipo sparnus ir išlēkti iš  vandenio, ir yra varlių, kurios gali dainuoti, vienok yra žinoma, kad jos niekad nepersikeitē į paukščius; ir nors yra tarp gyvulių tokių, kurie biskį panašus į žmones, vienok visiškai nēra įrodymų, kad žmogus issivystē iš tokių sutvērimų. 

     O net tyrinējimai parodē, kad nors iš kurios nors iš rušies galima gauti keletą skirtingų padermių, bet negalima padaryti iš skirtingų rušių vienos kokios nors maišatienēs, neigi išvystyti iš vienos rušies kitos. 

     Todēl ir arklys su [33] asilu, nors abudu panašus vienas kitam, negali buti laikomi giminingos rušies, nes gerai žinoma, kad gautasai iš juodviejų vaisius yra netobulas ir negali veisti tolesnēs veislēs.

"...And every winged fowl after his kind: and God saw that it was good."
Genesis 1:21

Is evolution a fact today?

"And God made the beast of the earth after their kind, and every thing that creepeth upon the earth after his kind: and God saw that it was good."
Genesis 1:25

    Evoliucija tęstusi ir šiandien, ir mes matytume žuvis virstančias paukščiais, o bezdžiones virstančias žmonēmis. Mums rodosi, kad šitoji teorija nesutinka nei su žmogaus protavimu, nei su Biblija, kuomet sakoma, jog protaujančius gyvunus sutvērē jiega neturinti proto.

    Apie visatos atsiradimą (išskiriant žmogų) evoliucijos keliu, sulig vienos teorijos, prieš kurią mes neturime griežto pasipriešinimo, mes galime trumpai pasakyti šiaip: Sakoma, kad visokios dabartinēs tvarinių rušys yra jau užbaigtos ir nemainomos tik jų prigimtyje ir kokybēje, ir nors jų prigimtis butų išvystyta į augščiausį laipsnį, net į tobulumą, tai tos rušys visuomet pasiliks tos pačios. 

    Šitoji teorija taipgi sako, kad nei viena šių užbaigtųjų rušių nebuvo sutverta taip, kaip ji dabar yra, bet senai praējusiais laikais ji išsivystē iš žemes ir evoliucijos laipsniškąja eisena maišēsi iš vienos į kitą. 

    Tosios evoliucijos, sulyg Dievo nustatytų įstatymų, kuriuose maisto ir klimato atmainos turējo žymios veikmēs, galējo tęstis tol, kol pasidarē keitimąsis jau nebegalimas, nes galutinas šiame reikale Dievo tikslas jau yra pasiektas. 

    Nors kiekvieną visokeriopų augmenų ir gyvulių šeimyną galima pagerinti ir pabloginti, bet nei vienos negalima perkeisti į kitokią neigi nei iš vienos negalima padaryti kitokių šeimynų. Nors kiekviena jų gali daeiti iki savo nustatytosios prigimties tobulumo, kokį Tvērējas tai prigimčiai [34]  yra nustatęs, tolesnis jos keitimąsis yra: negalimas.

Back of all the intricate machinery of nature is the hand of its great Author, the intelligent, omnipotent God.

    Ši pažvalga neatmeta nei ne prieštarauja Biblijos mokslui, kad žmogus buvo tiesioginiu ir tobulu sutvērimu, padarytu sulyg jo Tvērējo protinio ir moralio paveikslo, o ne išsivysčiusiu iš evoliucijos veikmēs, kaip kad turbut buvo su visais kitais tvariniais. 

    Šitoji pažvalga visiškai neatmeta, bet tik patvirtina Biblijos pareiškimą, kad gamta, tokia kaip ji yra šiandien, mokina mus, jog ją sutvērē ir sutvarkē Išmintingoji Esybē, buvusioji jos atsiradimo pirmiausiąja priežasčia. 

    Tegul žmogaus protas visomis pastangomis tyrinēja žinomuosius faktus ir tikrąsias priežastis pripažindamas gamtos įstatymams jų veikmę, bet tos visos painiosios mašinerijos užpakalyje jis ras to didžiojo autoriaus Išmintingojo ir Visagalinčio Dievo ranką.

God is the Creator and Designer of nature.

     Jis taipgi yra to, ką mes vadiname gamta, sumanytoju ir tvērēju. Mes tvirtiname, kad Jis sumanē ir įsteigē gamtos įstatymus, kurių. veikmēs grožį ir santaiką mes matome ir juos gerbiame. Tąjį Vieną, kurio išmintis suplanavo, ir kurio galybē valdo pasaulį, kurio išmintis ir galybē taip neapsakomai viršyja musų išmintį ir galybē, mes nejučiomis garbiname.

The grandest thing created is not superior to its Creator.

    Mes ne tik esame priversti prie išvados, kad Dievas yra ir kad Jo galybē ir išmintį neapsakomai viršyja musų. Galybę ir išmintį, bet mes esame protiškai priversti pripažinti, kad didžiausis sutvertasai daigtas nēra augštesniu už jo Tvēreją. 

    Išvada iš to tokia, kad didžiausioji žmogaus teisingumo ir geradējystēs išraiška, neigi žmogaus išmintis ir galybē negali lygintis jo Tvērējo teisingumui, geradējystei, išminčiai ir galybei. 

    Tokiu budu mes galime savo prote įsivaizduoti Didžiojo Tvērējo pobudį ir ypatybes. Jis yra išmintingas, teisingas, malonus irgalingas, o Jo veikimo plotmē. yra neišmatuojamai didesnē už Jo augščiausiojo sutvērimo plotmę.

What should the creature expect of such a being?

    Atsatkymas ateina pats savaimi, kad jei yra tokios augštos Jos kokybēs, tai jos, suprantama, yra ir vartojamos, pritaikomos. Dievo galybē turi but panaudota santaikoje su Jo prigimčia –– ismintingai, teisingai ir liuosu noru. Koki tik tikslai ton linkmēn butų, ir kokia tik Dievo galybēs veikmē apsireikstų, galutinē išvada visuomet turi buti atatinkama Jo prigimčiai ir pobudžiui, ir kiekvienas žingsnis turi buti Jo Begalēs Išminties užgirtu.

    Kas gali buti išmintingesnio už pavartojimą, tos galybēs sutvērimui anų nesuskaitomų pasaulių, kuriuos mes matome aplink, ar tų stebētinų įvairiausių dalykų ant žemēs?

    Kas gali buti išmintingesnio už sutvērimą, žmogaus, apdovanoto protu ir apsisprendimu, galinčio įvertinti jo Tvērējo darbus ir, sulyg Jo sugabumų, pažinti Jo išmintį, teisingumą, galybę ir meilę? Viskas tas yra aišku ir atatinka jau mums žinomiems faktams. [36]

The zenith of God’s earthly creation is man, to whom He will reveal His plans.

    Ar ne protinga butų manyti, kad Dievas suteiks žmogui nurodymų apie savo buvimo tikslus, apie savo planus jo ateičiai? 

   Atpenč, mes klausiame, ar tai nebutų tas neteisingu tikēti, kad Tvērējas, sutvēręs tokį tvarinį, kaip žmogus, suteikęs jam toli siekiančio į ateitį protavimo galę, o nebutų padaręs apreiškimų apie savo planus, kad patenkinti tuos lukesčius? 

     Tokis dalykų stovis butų neprotingu, nes priešintusi prigimčiai, kurią, sulyg musų supratimo, turi Dievas; priešintusi veikimui tos Esybēs, kuri vaduojasi vien teisingumu ir meile.

"What is man, that thou art mindful of him?
And the son of man, that thou visitest him?"
Psalms 8:4

    Vienok yra faktas, kad žmogus turi sugabumą suprasti Dievo plano apreiškimą, imant draugēje ir jo Tvērējo pobudžio pažinimą, kas duoda užtektinai priežasčių tikētis, jog Dievas suteiks tų apreiškimų tokiu laiku ir budu, kokis Jo išminties yra nuskirtas. Todēl akyvaizdoje šių samprotavimų, nors mes ir nepažintume Biblijos, patsai protas liepia mums tikētis ir laukti tų apreiškimų, apie kuriuos Biblija kalba. 

    Greta to, jei prisiminsime, kad abelnojo pasaulio tvarki ir taikinga eisena visose sferose ir systemose laiko savo vietą ir laiką, mes negalime kitaip manyti, kaip tik kad toki smulkųs atsitikimai, [37] kaip va žemēs drebējimai, viesulos ir kt. yra tik įrodymais, kad įvairių elementų darbas šiame pasauly dar nēra užbaigtas. 

    Klausimas, ar viskas tas kada nors bus tobulu ir tvarkingu ant žemēs, kaip yra danguose, ir kodēI taip nēra dabar, ––visiškai yra kiekvieno įdomaujančio zmogaus protingu klausimu, lygiai kaip yra protingu atsakymas Tvērējo, kurio išmintis, galybē ir geradējystē yra jau įrodyta. TodēI mes privalome tikētis, kad tie apreiškimai bus mums atverti ir išaiškinti.

    Ir jei ji parodys Dievo pobudį esantį tikroje santaikoje su augščiau nurodytosioms musų proto išvadoms, mes suprasime, jog ji tikrai yra mums reikalinga, kaipo Dievo duotasis apreiškimas, kurio musų protas laukia, ir yra mums priimtina, kaipo tokia.

    Jei ji paeina iš Dievo, tai jos mokslas, kuomet aiškiai suprastas, turi atatikti Jo, pobudžiui, apie kurį musų protas įsitikrino, kad yra tobulu išmintyje, teisingume, meilēje ir galybēje.

Viešpaties Garbe

Dangus apsako Jo garbę,
Visos erdvēs tą tvirtina,
Svajotojas to nesupras
Ir Dievo išminties neras.

Gamtos Autori  zinomas,
Jos Tvarkytojas meilingas,
Tau, Pirma Prieżastis, garbē,
Lai visi šlovina tave.

Šviesus pasauliai garbingi,
Tavo  galybēs valdomi;
Net żemē, vaisiai ir żiedai,
Visi tau giesta dēkingai.

Garbus tavo planas, Dieve,
Visur išmintį matome,
Skaitydami tavo żodį,
Mes randame sau išmintį.

Jau artinas ta valanda,
Kad żemē Kristaus valdoma,
Pażins Dievą ir garbins Jį,
Jo šlovlę apsakys visi.

Tikējime mes matome,
Tavo garbę pażystame;
Iš širdies tave garbinam,
Prie taves bųiti trokštame.