Studijavimas 1

Pasaulio Nuodēmēs Naktis Pasibaigs Linksmybēs Rytu

"Joy cometh
in the Morning."
Psalms 30:5

     Laikas, kuriame buvo leista nuodēmē, buvo žmonijos tamsi naktis, kuri niekad nebus užmiršta; bet garbingoji teisingumo ir dieviskošios malonēs diena, Mesijaus, kuris, kaipo Teisybēs Saulē, užtekēs ir švies pilnai ir aiškiai į visus ir ant visų, teikdamas gydymą ir palaimą, daugiau, negu atsvers baisenybes anosios verksmų, dusavimų, skausmų, ligų ir mirčių nakties, kurioje vaitojantis pasaulis taip ilgai Išbuvo.

”Verksmai gali tęstis pernaktį, bet ryte ateina linksmybē.” – Psal. 30:6

What is the world waiting for?

    Didysis Tvērējas rengia “skanią, puotą,” kuri nustebins jo sutvērimus, nes bus duota daug daugiau, negu jie galētų reikalauti ar tikētis. Ir savo nustebusiems sutvērimams, žiurintiems į Dievo malonēs ilgį ir plotį, augštį ir gelmę, viršijančią, visus pasitikējimus, Jis sako:

”Mano mintys nēra jusų mintimis, neigi jusų keliai nēra mano keliais, – sako Viešpats; 

– nes kaipo dangus yra augščiau už žeme, taip mano keliai yra augščiau už jusų kelius ir mana mintys augščiau už jusų mintis.” – Izaj.55:8, 9.

The Sun of Righteousness reveals "present truth" now due.

    Yra tai Teisybēs Saulēs šviesa šiame Tukstantmetinēs Dienos ryte, kuri nušviečia šiuos ”dabartinēs tiesos” dalykųs, nes jau laikas, kad juos pažintu teisingieji, t. y. tyros širdies žmonēs.

What is a reasonable foundation for faith?

    Taipgi stengēmēs tą aiškinti tokiu budu, kad atsišaukti stačiai į protą, kuris galētų priimti tuos [13] aiškinimus už pamatą. Paskiaus mes stengēmēs pastatyti ant to pamato. Šventraščio mokinimą tokiu budu, kad, ant kiek tas galima, net paprastasai žmogaus protavimas galētų jį visapusiškai apsvarstyti ir suprasti sulig savo pajiegų.

Objective:

A plan consistent with God’s character and harmonizing conflicting Scriptures

    Tie, kurie pripažista Bibliją už apreiškimą Dievo planų – o ypač į tuos mes čia kalbēsime – be abejonēs pripažins, kad jei Biblijos mokslas yra Dievo įkvēptas, o imamas pilnumoje, tada turi reikšti tvarkingą, planą, neprieštaraujantį sau nei savo dieviškajam autoriui. 

    Musų, kaipo teisybēs jieškotojų, tikslu privalo buti pilnas ir tvarkus pažinimas Dievo pareikštojo plano. O šio mes, kaipo Dievo vaikai, turime tiesos tikētis, nes yra pažadēta, kad teisybēs dvasia mus ves į visą teisybę.  – Jono 16 :13.

Methods of study:

1. Investigate all religious beliefs
or
2. Study God’s Word

    To budo prisilaikydami mes sutiktume sunkumus tame, kad jei musų nuomonē butų suvelta, ar išsikraipiusi, ar musų prietarai butų palinkę kurion nors pusēn – o kieno jie nēra palinkę? – tai mes neįstengtume padaryti gero rankiaus ir galētume priimti klaidas, o atmesti teisybę. 

    Taip pat mes, jei pasirinktume tajį budą, daug prarastume, nes tiesa yra pirmyneivē, šviečia vis daugyn ir daugyn tobulybēs dienon tiems, kurie jos jieško ir jos šviesoje vaikščioja, kuomet visokių ­tikējimų visokios sektos nuolat stovi toje pat vietoje, kurioje buvo prieš šimtmečius pastatytos.

Is there truth in tradition?

All religious teaching should guide the student to Scripture

Geneva Bible

    Naujųjų teologų pareiškimam neduodame jokios svarbos, o taipgi aplenkiame mokinimus senoviškųjų, taip vadinamų, bažnyčios tēvų. Tiesa, daugelis jų mokino sutinkamai su mintimis šiame veikale išreikštomis, bet mes manome, kad kaip dabar, taip ir visais laikais butų papraščiausia žmogaus klaida tikēti kai kurioms doktrinoms (mokinimams) tik todel, kad kiti joms tikējo, ar turējo pasitikējimo. 

    Tas yra vaisingiausia klaidų priežasčia, kadangi daug gerų žmonių tikējo ir mokino klaidingąi, turēdami visiškai gryną sažinę. (Darbai Apašt. 26: 9.) 

    Tiesos jieškotojai privalo nusikratyti visų tradicijinių nuomonių ir jieškoti žinotēs pačiame teisybēs šaltinyje – Dievo Žodyje. Jokis tikējimiškas mokslas negali turēti mažiausios svarbos, jei jisai neveda tiesos jieškotojo prie to šaltinio.

Thorough orderly study is necessary in the science of Divine revelation

    Matome reikalingu priminti susidomējusiam tyrinētojui, kad paviršutinē šio veikalo peržvalga nesuteiks jam jokios naudos jieškojime sumanytojo plano jiegos ir suderinimo bei čia minimų Sventrascio priparodymų. Mes čia stengiamēs išdēstyti įvairias teisybēs nuotrupas ne tik tokia kalba, bet ir tokioj tvarkoj, kad visokių rušių skaitytojai lengvai sugriebtų nuovoką apie apkalbamąjį dalyką ir jo eiseną.

    O šiame veikale tas dvigubai reikalinga, kadangi greta to, jog čionai yra specialiai apkalbama dieviškai apreikštosios tiesos, yra dalykas tyrinējamas, ant kiek mums žinoma, iš visiškai skirtingų pusių, negu kad kituose veikaluose. 

    Mes nemanome atsiprašinēti už svarstymą daugelio dalykų, kuriuos krikščionys paprastai aplenkia, kaip va: Musų Viešpaties atējimas, Senojo ir Naujojo Testamento pranašystēs bei simbolizmą, ir daug kitų. Joki teologijos (dievamokslio) tvarka negali buti siuloma nei priimtina, jei ji aplenkia ar praleidžia svarbiausius įvykius Šventraščio moksle. 

    Tikimēs, kad šiuo veikalu išparodysime didelį skirtumą tarp rupestingo, blaivaus ir atydaus pranašyščių ir kitų Šventraščio dalių tyrinējimo šviesoje istoriškųjų įvykių, kad gavus išvadas priimtinas ir paprastamjam tyrąm protui, ir tarp paprastojo abelnos spekuliacijos įpročio, kuris, kuomet bandomas pritaikyti prie dieviškųjų pranašysčių pasidaro nesuvaldomas ir išsiskleidžia nesugaudomose teorijose ir tuščiose svajonēse. 

    Tie, kurie įpuola į šį pavojingą paprotį, paprastai virsta į pranašus (?), o ne į pranašystēs tyrinētojus.

    Jau patsai faktas, kad Dievo Išmintis suteikia pranašystes ateičiai, kaip ir pareiškimus dabarciai ir praeičiai, savaimi parodo, kad Jehova nepagiria kai kurių savo vaikų paikystēs, kurie pasiteisindami iš savo nežinotēs ir apsileidimo Dievo Žodžio supratime, sako: ”Kiekvieno žmogaus išganymui užtenka to, kas yra pasakyta Mateušo penkta­jame skyriuje.”

Object of prophecy:

To acquaint the child of God with his Father’s plans

   Taip susidomējusieji Dievo darbais gali Jam tarnauti ne vien dvasioje, bet ir supratime, ir tai ne kaipo tarnai, bet kaipo vaikai ir paveldējai. Supratimas to, kas bus, atsveria jiems tą, kas dabar yra. Atydaus tyrinējimo pasekmēs negalēs buti kitokiomis, kaip sustiprinimu tikējimo ir palinkimų į šventenybę.

Is the church’s mission to convert the world?

     Daugelis jau priēmē, o daugelis, be [17] abejo, dar priims antrąją ir tuomi padaugins neti­kinčiųjų eiles kaip slaptai, taip ir atvirai. Tų puolančiųjų pagalbai ir yra šis veikalas pavedamas.

Piešinys

Parodantis tikrą żmonijos skaitlių 
padalintą pagal religijas.

Relative Percentages
of World Population
Classified According to Religion

Nearly 2/3 of the world’s population are still heathen

    ”Kai kurių nuomonēs apie dvasinį svieto stovį yra labai ukanotos ir neaiškios. Mes girdime apie garbingai stumiamas pirmyn darbuotes namieje ir užsieniuose, apie naujas misijonierių pastangas į visas puses, apie priēmima, evangēlijos tai vienoje, tai kitoje šalyje ir apie didžiules pinigų sumas išleidžiamas jos plētimui; iš to mes suprantame, kad yra daroma atatinkamų pastangų skleisti evangēliją tarp visų žemēs tautų. 

    ”Yra apskaitliuojama, kad šiais laikais žemes gyventoju (žmonių) yra 1,424,000,000, bet, pažiurēję piešinin, matome, kad daugiau negu pusē, beveik du trečdaliu visos žmonijos yra pilnais stabmeldžiais, o likusieji žmonēs daugumoje yra ar tai Mahometo pasekējais, ar tai nariais tų didžiųjų priešdieviškųjų bažnyčių, kurių tikējimas yra beveik vien apkrikštytoji stabmēldyste ir apie kurias beveik negalima pasakyti, kad jos laikosi ar mokina Kristaus mokslo. 

    ”Mes žinome, kad net iš tų 116 milijonų pasivadinusiųjų protestonais didelē dalis Vokietijoje, Anglijoje ir šioje šalyje yra įpuolusi į bedievybę – į tamsybē, jei galima taip pasakyti, didesnę už stabmeldystę, – ir kiek daug yra apjakusių prietarais bei paskendusių didžiausiame apsileidime.

    ”Taigi, kuomet žydų 8 milijonai [19] vis dar nepripažista Jezaus Nazariečio ir kuomet 300 milijonų tų, kurie nešioja Jo vardą, yra atsimetę iš jo tikējimo, kiti 170 milijonų lenkiasi prieš Mahometą, o didelē visos žmonijos didžiuma ir po šiai dienai garbina pagalius ir akmenis, savo protēvius, savo mirusius didvyrius, ar net ir patį velnią; visi tokiu, ar kitokiu budu garbina sutvērimus, o ne sutvertoją, kuris yra Dievu virš visų ir garbintinas amžinai. Ar to dar neužtenka sugraudinti kiekvieno teisingai mintijančio krikščionio širdį?”

    Jame parodyta krikščionybē šviesiausiają spalva, kiek tas galima. Pavyzdin, vieta paskirta jame 116,000,000 protestonų yra daug viršijanti jų tikrąjį skaičių. 

    Mes manome, kad šešiolika milijonų beveik bus arčiausioji skaitmena visiems užaugusiems bažnyčios nariams, o vienas milijonas, beabejonēs, ar tik ne viršys skaitmenos to ”mažojo burelio”, to, kuris ”pašvęstas Jezuje Kristuje” ir kuris vaikščioja ne pagal kuną, bet pagal dvasią.”  

    Reikia nepamiršti, kad bažnyčios narių didelē dalis, visuomet apskaitliuojama spēliojimais, susidaro iš mažų vaikų ir kudikių. Ypač tas yra daroma Europoje, kur kudikiai yra įskaitomi į bažnyčios narius jau nuo pat užgimimo.

Is there hope for past multitudes?

    Visoki šiu dienų tikējimai mokina, kad visi tie žmonių bilijonai tik dēlei nežinojimo to vardo, kuriuomi mes turime buti išganytais, eina tiesiu keliu į amžinas kančias; negana  to – visi anie 116.000,000 protestonų, išskiriant vos keletą šventųjų, yra paskirti tam pačiam likimui. 

     Ne dyvai tad, kad visi tie, kurie tiki į tokius baisius dalykųs Jehovos planuose ir tiksluose, uoliai remia misijonierių žygius. Reik dar stebētis, kad jie negauna pakvaišimo. Ištikrujų taip tikintiems ir prieinantiems prie tokių išvadų, gyvenimas negali duoti jokių linksmybių, o kiekvienas aiškesnis gamtos apsireiškimas turi nykti liudēsio ukuose.

     Kiekvienam susirupinusiam Dievo kudikiui bus malonu išgirsti, kad pranašas Izajus nuspējo šį dalykų stovį ir jo pataisymą, sakydamas:

   ”Štai tamsybē apdengia žeme, o didžioji tamsybē – visus žmonēs; bet Viešpats iškils ties tavim, o Jo garbē bus ant tavęs matoma.  Ir pagonys [stabmeldžiai] ateis Į tavo šviesa.” (Izaj. 60:2, 3.)

     [21] Šita pranašystē paduoda prižadų vaivorykštę, kuri išblaško šitą didį tamsumą: ”Ir pagonys [viso pasaulio tautos] ateis į tavo šviesa.”

    Besitęsiantis skurdas ir pasaulio tamsybē bei lēta tiesos pažangą buvo tikra paslapčia ne vien bažnyčiai, bet ir patsai pasaulis žinojo ir jautē tą stovį. Lyg anoji Egipto tamsybē, ši buvo tokia  tamsybe, kurią galima jausti. Šio įrodymui  prašome įsigilinti į čia paduodamų eilių dvasią. 

     Eiles paēmēme iš Philadelphijos žurnalo. Iš rašytojo minties, matomai, dieviškosios teisybęs spinduliai išeiną iš Dievo Žodžio, dar neišvarē abejonių ir liudēsių, kuriuos padidino visokių tikējimų mokslai :

Lamplighter

Psalmistas sako: ”Sviesa [tiesa] yra pasēta teisingiems.” (Psal. 97:11.) 

     [23] Dievo kudikiui yra prirengtas žiburys, kurio šviesa išsklaido tamsumos didžiumą nuo jo tako. 

”Tavo žodis yra žiburiu mano kojoms, o šviesa mano takui.” (Psal. 119:105). 

     Vienok tik ”teisingojo takas yra kaipo šviesa, kuri šviečia vis daugiau ir daugiau iki tobulosios dienos.” (Priež. 4:18.) Ištikrųjų nēra nei vieno teisingo, ”Nēra jokio teisingojo, ne, nei vieno.” (Rom. 3:10) ; čia minima apie rusį tų, kurie yra ”teisingi tikējime.” 

Patriarchs, prophets, apostles and saints have walked in increasing light

     Patriarkai, pranašai, apaštalai ir senovēs, kaip ir dabartinių laikų šventieji vaikščiojo to tako didējančioje šviesoje; o toji šviesa vis didinsis toli už dabarties - ”iki tobulosios dienos.” Tai yra nesibaigiantis takas ir nesibaigianti bei didējanti šviesa iš Dieviškojo Paliepimo, šviečiančio, kuomet ateina laikas.

     Dievo Dvasia, duotoji vesti bažnyčią į teisybę, paims parašytuosius dalykųs ir parodys juos mums; virš to, kas yra parašyta, mums žinoti nereikia, nes Šventas Raštas gali supratusius nuvesti į išganymą per tikējimą, kuris yra Kristuje Jezuje. - 2 Tim. 3:15.

"The morning cometh"
– for all the world

     Kaip dabar Dievas leidžia saulei šviesti teisiems ir neteisiems, taip ir Teisybēs Saulē Tukstantmetinēje Dienoje švies viso pasaulio gerovei ir ”apšvies visus paslēptus tamsoje daigtus.” (1 Kor. 4:5.) Ji išsklaidys kenksminguosius nedoros garus ir teiks gyvybę, sveikatą, ramybę ir džiaugsmą.

Jewish hope

     Kuomet prieiname prie Jezaus dienų, šviesa pasididina. Augščiausiąja iki tol vilčia buvo ta, kad Dievas atsiųs Atpirkēją, kuris išgelbēs Izraelių nuo jo priešų ir iškels Jį į vyriausią ant žemēs tautą, kurios galę ir įtaką Dievas pavartos visu žemēs tautų palaimai.

      Duotasai Izraelitams pažadas buti pavēldejais Dievo Karalijoje, reikalaujamomis išlygomis buvo taip skirtingas nuo to, ko jie tikējosi, o vaizdai įgyti išrinktąjai klasei pažadētosios didybēs, paviršutiniškai ir žmogiškai žiurint, rodēsi taip negalimais, kad visi, išskiriant vos keletą, jautēsi tuo pažadų apvyltais. 

     To pažado nepermatymas ir jam pasipriešinimas dar padidējo, kuomet, sulig Dievo plano eisenos, atējo laikas išplēsti pažadą ir pakviesti visus sutvērimus po dangaus skliautu buti dalyviais pažadētoje Karalijoje, kas tik sulig jo tikējimo galēs buti laikomu teisingojo Abraomo kudikiu ir duotųjų anam pažadų paveldēju.

Church’s hope

     O po Jezaus dienų dar daugiau šviesos šviečia, kaip tai Jis yra pasakęs, kad ”Daug dalykų aš turiu jums pasakyti, bet jus dabar jų nesuprasite: vienok kada ateis Teisybēs Dvasia, Ji įves jus į visą teisybę... ir Ji parodys jums ateities dalykųs.” - Jono 16:12, 13.

Clergy developed

     Paskiau laipsniškai susidarē tam tikroji klasē, vadinama ”kunigija”, kuri laikē save ir kiti ją laikē už atatinkamus vadovus tikējime ir praktikoje, neatsižiurint į Dievo Žodį. Taip per tuščią nusilenkimą prieš klaidingus mokslus ir per nepaisymą Neklaidingojo Dievo ištartojo Žodžio, susidarē didžioji popiežystēs (papistēs) systema.

Reformation –
a bold and blessed strike for liberty and the Bible

Martin Luther
at Diet of Worms

     Dievas leido šiam pasauliui drąsius kovojus, kurių tarpe buvo Liuteris, Zwingli, Melanchthon, Wycliffe, Knox ir kiti. Šie atkreipē domę į tą, kad popiežija padējo į šalį Bibliją, pamainydama ją bažnyčios dekretais ir dogmomis; jie taipgi nurodē kai kuriuos jos klaidingus mokinimus ir tvarkymus, parodydami, kad tas yra paremta vien tik tradicija, kas nesutinka su teisybę ir priešinasi Dievo Žodžiui.

Martin Luther
1483-1546, Germany

William Tyndale
1484-1536, England

John Huss
1369-1415, Bohemia

John Wycliffe
1324-1384, England

Noah Building
the Ark

Noah, Preacher of Righteousness

     Daug tikinčių sielų Reformacijos dienose ējo į šviesą, tol, kol ji tuomet švietē. Bet nuo anų laikų protestonai mažai pažengē pirmyn, kadangi, ažuot eiti švieson, jie susispiē apie savo pamylētuosius mokytojus, norēdami matyti tik tiek, kiek jie matē, bet ne daugiau. Jie pastatē savo pažangai ant kelio į teisybę sienas, apsitvērē aplinkui, pasilikdami su tuo trupučiu teisybēs ir su daugeliu klaidų, kurias gavo nuo bažnyčiosmotinos. 

     Link taip jau senai suformuotų tikējimų, daug krikščionių dar ir dabar turi prietariškos pagarbos, manydami, kad daugiau nieko negalima sužinoti apie Dievo planus, kaip kad žinojo reformatoriai.

    Vienok tai buvo labai didelē klaida, nes, neatsi­žiurint į tą, kad keletas didžiųjų teisybēs dēsnių tapo tuomet iškelta iš paklaidų sąšlavyno, dar yra specialiai teisybēs apsireiškimai, kurie pasirodo tik tuomet, kai ateina jiems laikas. O šiems krikščionims jos buvo neduodamos per jų tikējimiškas sva­jones pažinti. 

     Pavyzdin: Nojaus laikuose buvo teisybę tas, kad turi ateiti tvanas ir į tą, turējo tikēti visi tie, kurie vaikščiojo šviesoje, bet Adomas ir kiti visiškai nieko apie tą tvaną nežinojo. Dabar jau nebutų teisingu mokslu skelbti apie ateinantį tvaną, bet juk dar yra daug nuskirtų teisybių, kurios nuolat turi ateiti ir apie kurias, jei vaikščiosime toje Žiburio šviesoje, galēsime žinoti. 

     Todēl, jei mes ir turētume ne daugiau, kaip tik tą visą šviesą, kuri turējo buti keletą šimtmečių atgal, tai vis dar butume pusētiname tamsume.

    Dievo Žodis yra tai didelē sankrova teikianti maistą tiems išalkēliams, kurie keliauja šviesos taku. 

     Joje yra pieno kudikiams ir stiprinančio maisto paaugusiems (1 Pet. 2:2; Zyd. 5:14); ir ne vien tą, bet joje yra maisto pritaikyto laikams ir stoviams; gi Jezus pasakē, kad ištikimas tarnas atneštų [27] maisto atatinkamu laiku į tikejimo namus -- o šeimyninkas išneštų ”senus ir naujus daigtus” iš sankrovos. (Luk. 12:42; Mat. 13:52).

Tyndale Bible

     Skirtingi tikējimai nuolatos ginčyjasi ir pešasi, o kiekvienas sakosi imąs Bibliją už pamatą, gi už minties neaiškumą ir matomą nesantaiką kaltina Dievo Žodį. Iš čia ir kilo žinomasai priežodis:  ”Biblija yra tai senas smuikas, ant kurio galima griežti visokias notas.”

"...be ready always to give an answer to every man that asketh you a reason of the hope that is in you with meekness and fear."
I Peter 3:15

     Tik vien Dievo Žodis gali apšviesti ir  yra naudingas doktrinoms, pamokinimas ir t. t. ”Kad Dievo žmogus butų tobulu, pilnai aprupintu.” (1. Pet. 3:15; 2 Tim. 3:15 - 17.) Tik šitoji sankrova turi neišsibaigiamą daugybę senų ir naujų daigtų - maisto visai šeimynai atatinkamame laike. 

     Tikrai anei vienas, kuris tiki į Šventraščio pasakymą, kad ”teisingųjų takas šviečia daugiau ir daugiau link tobulosios dienos,” nepasakys, kad tobulybēs diena buvo atējusi Liuterio laikuose; o jei ne, tai mes gerai darome, jei žiurime į tą, žiburį, kuris yra ”šviesa šviečiančia tamsumoje, kol diena prašvis.” – 2 Pet. 1:19.

     Paimkime palyginimą žodžių sēdēt ir stovēt su žodžiais vaikščiot ir bēgt, tad pamatysime didelį skirtumą: Žmogus ”sēdi tamsumoje” ir su ”neapkenčiamaisiais” ir stovi tarp bedievių, bet ”vaikščioja šviesoje” ir ”bēga prie atlyginimo.” – Izaj. 42:7; Psal. 1:1; Žyd. 12:1.

"All scripture is given by inspiration of God, and is profitable for doctrine, for reproof, for correction, for instruction in righteousness."
II Timothy 3:16

      Tiesa, mes vis dar grižtame prie pranašų ir apaštalų pasakytų žodžių, kad sužinoti dabartį ir ateitį ir tai ne todēl, kad jie visuomet suprato Dievo planus ir tikslus geriau už mus, bet todēl, kad Dievas juos pastatē kalbētojais, idant jie pasakytų mums ir visai bažnyčiai Krikščioniškojo Amžiaus laiku visą teisybę apie Jo planus taip greitai, kaip tik ateina laikas. 

     Tą faktą apaštalai aiškiai priparodē. Paulius sako, kad Dievas pasakē Krikščioniškąjai Bažnyčiai paslaptį apie savo valią, kurią Jis laikē savyje ir iki to laiko niekam nebuvo atvēręs, nors ir buvo paskelbęs neaiškiuose sakiniuose, kurie nebuvo suprastini kol atatinkamas laikas neatējo; tas buvo padaryta todēl, kad mes laikytume savo supratimo akis atviromis, idant galētume įvertinti  ”Augštąjį Pašaukimą”, kuris yra skirtas vien Krikščioniškojo Amžiaus tikintiemsiems. (Efez. 1:9, 10, 17, 18; 3:4-6.) 

     Tas mums aiškiai parodo, kad nei pranašai, nei angelai nesuprato pasakytųjų pranašysčių minties. Petras sako, kad kuomet jie susirupinę Klausē jų prasmēs išaiškinimo, Dievas pasakē, kad uždengtosios jų pranąsystēse tiesos yra ne jiems, bet mums, Krikščioniškojo Amžiaus gyventojams. Ir jisai primena bažnyčiai, kad ji tikētusi dar daugiaumalonių [29] malonių šioje linkmēje – didesnio Dievo Planų pažinimo. – 1 Pet. 1:10-13.

Apostle Peter

     Taipgi tas yra aišku, kad paskyrus apaštalai turējo skirtingus laipsnius įsižiurējimui į Dievo Planą nors visi jų raštai buvo Dievo įkvēpti, taip kaip ir pranašų žodžiai. Tos žinotēs skirtumo parodymui mes privalome tik prisiminti tą svyravimą, kokiame kai kurį laiką buvo Petras ir kiti apaštalai, išskiriant Paulių, kuomet buvo pradēta skelbti evangeliją tarp pagonų. (Darb. Apašt. 10:28; 11:1-3; Gal. 2:11-14.)

     Petro dvejojimas buvo aiškiai priešingas Pauliaus užsitikrinimui semtam iš pranašų žodžių, Dievo darbų praeityje ir jam tiesiog suteiktų apreiškimų.

Apostle Paul

     Nors jam nebuvo leista pasakyti ką jis matē, nei smulkmeniškai atpasakoti viską, ką jis žinojo apie Dievo slaptybes link ”ateinančių amžių,” vienok tas, ką jis matē, davē jiegos, išraiškos ir gilios minties jo žodžiams; kuriuos mes, vēliaus buvusių įvykių šviesoje, pranašyščių išsipildyme ir Dvasios įkvēpime, galime įvertinti daug pilniau, negu ankstyboji bažnyčia.

Apostle John

     Taipgi toji knyga iki šiol dar nebuvo tuomi, kuomi jos vardas ją skiria - butent ateities išaiškinimų, apreiškimu. Turbut nei vienas ankstybosios baznycios narys nesuprato nei vieno tos knygos skyriaus. Net patsai Jonas, kuris tuos regējimus matē, turbut neturējo supratimo ką jie reiškia. Jis buvo ir pranašas ir apaštalas; kaipo apaštalas jis suprato ir mokino kas buvo tuomet  ”maistas atatinkamu laiku,” o kaipo pranašas jis pasakojo dalykųs, kurie turējo buti sukrauti sankrovon busiančių laikų šeimynos maistui.

     Tokiems knyga buvo laikoma atvira ir Reformacijos dienose buvo svarbiu dokumentu Liuteriui nuosprendyje, kad popiežija, kurioje jis patsai buvo sąžiningu kunigu, yra ne kas kitas, kaip tik apaštalo minimasai Antikristus, apipasakojimais apie kurį, kaip matome, užpildo didelę tos pranašystēs dalį.