Išaiškinimas Braižinio Parodančio Amžių Planą

A - World That Was
"Whereby the world that then was, being overflowed with water, perished."
2 Peter 3:6

C - Third Dispensation
"In the dispensation of the fullness of times he might gather together in one all things in Christ."
Ephesians 1:10

     Pirmiausia mes matome lankus A, B, C, parodančius tris Didžiuosius Nuskyrimus.  Pirmasis lankas A tęsiasi nuo žmogaus sutvērimo iki Tvano; antrasis B – nuo Tvano iki prasidendant Tukstantmečiui Kristaus Viešpatavimui Jo Antrame Antējime; trečiasis – C, arba “Laikų Išsipildymo Nuskyrimas,” tęsiasi nuo Kristaus karaliavimo pradžios iki “Busiančiųjų Amžių.” (Efez. 1:10; 2:7) 

     A yra vadinamas “Buvusiuoju Pasauliu,” B yra Viešpaties Jezaus pavadintas “Dabartiniu Nedoruoju Pasauliu,” o Petro – “Pasauliu, kuris Dabar Yra.” C yra vadinamas “Busiančiuoju Pasauliu, kuriame teisybē gyvens,” priešingai dabartiniam nedoram pasauliui.  Dabar viešpatuaja [page 232] blogas ir kenčia teisingieji, kuomet busiančiame pasauly bus atvirkščiai: teisybē viešpataus, o nedorieji kentēs, o galop blogas visiškai bus sunaikintas.

    Kiekviename šių didžiųjų nuskyrimų, epokų, arba ”pasaulių”, Dievo planas link žmonių turi aiškias ir skirtingas linijas; kiekviena linija yra dalimi vieno didžiojo plano, kuris, kuomet užsibaigs, parodys dieviškąją išmintį, nors paimtos tos linijos kiekviena atskirai, negali įrodyti savo gilios reikšmēs.

"World that Was" ended with the Flood.

     Iš šio išeina mintis, kad pirmasis ”pasaulis,” ar nuskyrimas prieš Tvaną, buvo valdomas ir prižiurimas angelų, kuriems buvo pavesta bandymas išgelbēti puolusią ir išsigmusią žmoniją sulyg jų išgalēs.  Beabejo, Dievui leidžiant, jie stengēsi tą padryti, nes jų veikmē buvo apreikšta džiaugsmingose giesmēse ir šauksmuose apie tvērimo darbus.  (Job. 38:7)

     Kad angelai buvo nuskirti tos pirmosios gadynēs, nors nepasekmingais, valdovais, tai tas įrodoma ne tik visais paminējimais apie tą laikotarpį, bet ir reikšminga apaštale pastaba apie darbartinojo nuskyrimo skirtingumą nuo buvusiojo ir busiančiojo, kurioje pastaboje jis sako:

”Jis nepavedē angelams busiančiojo pasaulio.”  (Žyd. 2:5)

     Ne; tas pasaulis bus valdomas Viešpaties Jezaus ir Jo sanpaveldējų; todel tuomet bus ne tik teisingesnē valdžia už ”Dabartino Nedorojo Pasaulio” [page 233]  valdžią, bet bus ir daug pesekmingesnē už pirmojo pasaulio, ar nuskyrimo, ”Angelų Valdžia”, kurios nesugabumas atgauti žmoniją pasirodo tame, kad žmogaus nedora pasidarē taip didelē, jog Dievas savo rustybēje ir teisingame papykime Tvanu išnaikino visą tuomet gyvenusiąją žmoniją, palikdamas tik aštuonius asmenis. – 1 Moz. 7:13.

    Žmogaus pastangos apgalēti Šētono viešpatavimą turēs užsibaigti didžiausiais perversmių laikais, kokių pasaulis dar niekad nēra matęs.  Tuomet bus įrodyta, kad ne vien tik angelų galēs pastanga išgelbēti žmoniją buvo bergždžia, bet ir paties žmogaus pastangos pasiekti patenkinantį stovį bergždžiomis buvo.

D - 
Patriarchal Age  
God’s special dealings with Abraham, Isaac, and Jacob.

     Amžius D buvo tas, kurio laikais Dievas buvo išimtinuose santykiuose su tokiais patriarkais, kaip Abraomas, Izaokas ir Jakubas.

E - Jewish Age
"You only have I known of all the families of the earth." Amos 3:2

”Aš pažinau [savo malonēje] vie jus tarp visų žemēs šeimynų.” (Amos. 3:2)

     Jie, kaipo tauta, buvo pavyzdžiu Krikščioniškosios Bažnyčios: tos ”šventosios tautos, ypatingųjų žmonių.”  Duotieji jiems pažadai vaizdavo ”geresniuosius pažadus” daromus mums.  Jų kelionē per tyrus į pažadētąją žemē vaizdavo musų kelionę per nuodēmēs [page 234] tyrus į dangiškąjį Kanaaną.  Jų aukos buvo jų išteisinimo tik pavyzdžiu, o ne tikrenybe, nes jaučių ar ožių kraujas niekad negal panaikinti nuodēmēs.  (Žyd. 10:4) 

     Bet Evangelijos Amžiuje – F – mes turime ”geresnių aukų,” kurios sudaro atparką už viso pasaulio nuodēmes.  Mes turime ”Karališkąją Kunigiją” susidarančią iš tų, kurie aukojo save Dievui ”gyvomis aukomis,” šventomis ir prįmtomis per Jezų Kristų, kuris yra vadu ir ”Aukštuoju musų išpažinimo kungu.” (Žyd. 3:1)

    Evangelijos amžuije mes randame tikrenybes, kuriu šešēliais buvo Žydų Amžius su jo apeigomis ir įstatymais.

F - Gospel Age
"Wherefore, holy brethren, partakers of the heavenly calling, consider the Apostle and High Priest of our profession, Christ Jesus." Hebrews 3:1

     Blogui vis dar yra leista viešpatauti, ar valdyti pasaulį kad, susidurdami su juo, žmonēs butų išmēginti ar jie tikrai nori atsimesti nuo žmoginēs prigimties su jos prievolēmis ir smagumais, – prilygti gyvąjai aukai tolygiai Jezaus mirčiai, kad tapti laikomais vertais buti panašiais į Jį prisikēlime.  – Psal. 17:15.

G - Messianic Age 
"Look for new heavens and a new earth, wherein dwelleth righteousness."
II Peter 3:13

     Bet tik apie pirmąjį jų – Tukstantmetį Amžių G mes turime aiškių žinių.  Yra tai tukstantis metų, kurių laiku Kristus viešpataus pasaulyje ir palaimins visas žemēs šeimynas, užbaigdamas ”atsteigimą visų daigtų apie kurį visų šventųjų pranašų lupos kalbējo.” (Apašt. Darb. 3:19-21)

     Tame amžiuje nuodēmē ir mirtis bus amžinai panaikinta, nes

”Kristus turi viešpatauti, pakol padēs visus priešus po savo kojomis... Paskiausis priešas, [page 235] kuris bus sunaikintu, bus mirtis” – Adomiškoji mirtis.  (1 Kor. 15:25, 26)

     Tai bus didžioji atsteigimo gadynē.  Tame viešpatavime dalyvaus ir Bažnyčia, Jo nuotaka, Jo kunas, kaip Jis yra pažadējęs, sakydamas:

”Tam, kuris bus pergalētoju, aš leisiu sēdēti mano soste su manim, taip kaip ir aš pergalējau ir esu pasodintas su mano Tēvu Jo soste.” – Apr. 3:21.

H - "Ages to Come" 
"In the Ages to Come he might show the exceeding riches of his grace." Ephesians 2:7

     Užtenka tik žinoti šioje tobulybēje, kad jie bus dieviškųjų- malonių garbēs ir palaimos amžiais.

Jewish Age Harvest
"Lift up your eyes, and look on the fields; for they are white already to harvest." John 4:35, Matthew 3:11,12

    Pasibaigusiojo Žydų Amžiaus pjutis buvo keturiosdešimties metų laikotarpis prasidējęs nuo to laiko, kai Jezus, tapęs Dievo pateptiniu per Šventąją Dvasę, ēmē skelbti savo mokslą (Apašt. Darb. 10:37, 38) 29 metais, ir užsibaigęs Jeruzalio išgriovimu 70 metais.

    Šioje pjutēje Žydų Amžis pasibaigē, o Evangelijos Amžis prasidējo.  Kaip parodo braižinys, tie nuskyrimai (gadynēs) ir prasikišdavo viena pro kitą.

     ”Kristus numirē [ne už save, bet] už musų nuodēmes,” tuomi panaikindamas [page 236] aukojimą ir pašventimą saviatēs viduryje – pusketvirtų metų prieš užsibaigimą pažadētųjų septyniasdešimties savaičių malonēs žydams.  Kuomet tapo padaryta tikroji auka, tai, suprantama, Jehova jau nereikalavo daugiau pavysdinių aukų.

     Tame Žydiškosios pjuties laikotarpyje prasidējo Evangelijos Amžis.  Šis Amžis nuskirtas šaukti, auklēti ir tyrti ”Dievo Kristų” – Galvą ir kuną.  Tai yra dvasinis nuskyrimas (gadynē); todel privalome pasakyti, kad Evangelijos Amžius prasideda su Jezaus patepimu ”Šventąja Dvase ir galybe” (Apašt. Darb. 10:38;  Luk. 3:22; 4:1, 18)  Jo krikšto laiku.  Santikyje su Bažnyčia, Jo kunu, tasai amžius prasidējo pusketvirtų metų vēliau.

Gospel Age Harvest
"In the time of harvest I will say to the reapers, Gather ye together first the tares, and bind them in bundles... but gather the wheat into my barn."
Matthew 13:30

"The harvest is the end of the age."
Matthew 13:39

     Evangelijos Amžius baigiasi laipsniais, kaip kad Žydų Amžius.

     Kaip aname pirmieji septyni pjuties metai buvo paskirti kuniškąjam Izraeliui ir buvo jam malonēs metais, taip ir šiame randame panašius septynis metus tolygiam tikslui Evangelijos Bažnyučioje, po kurių seks pasaulyje sumišimo (”ugnies”) laikotarpis, kaipo pabauda už nedorybes ir kaipo prirengimas į teisingumo viešpatavimą.

N - Plane of Human Perfection – Actual or Reckoned
"What is man, that thou art mindful of him?...Thou madest him a little lower than the angels."
Hebrews 2:6-9

R - Plane of Sin and Depravity
"Wherefore, as by one man sin entered into the world, and death by sin; and so, death passed upon all men, for that all have sinned."  Romans 5:12

TAKAS Į GARBĘ.

     K, L, M, N, P, R, parodo skirtingus laipsnius. [page 237]

     N yra tobulos žmoginēs prigimties laipsniu.  Adomas buvo šiame laipsnyje prieš nusidējimą; bet kuomet nusidējo, tuoj nupuolē į neteisybēs arba nuodēmēs laipsnį R, kuriame ir gimē jo ainiai.  Tas atatinka ”Plačiąjam Keliui,” kuris veda į sunaikinimą.

     P parodo pavyzdingo teisingumo laipsnį, kuris manomas įgyti įstatymų aukomis.  Jis nebuvo tikrąja tobulybe, nes ”įstatymai nepadaro nieko tobulu.” – Žyd. 7:19.

     N parodo ne vien žmoginę tobulybę, kurioje kartą buvo tobulasis žmogus Adomas, bet taipgi visų išteisintųjų asmenų stovį. 

     ”Kristus numirē už musų nuodēmes, kaip sako Šventraštis,” ir pasekmēje visi tikintieji į Kristų – visi, kurie priima Jo tobulą ir užbaigtą darbą, kaipo išteisinimo priežastį, – yra per tikējimą Dievo laikomi išteisintais, bei taip tobulais, kaip kad ir nebutų buvę niekad nusidējusiais.

     Dievo akyse visi, kurie tik pripažinsta Kirstų už savo Atpirkēją, yra statomi ant žmonginēs tobulybēs laipsnio N.  Tai yra vienatinē stoveinē, iš kurios žmogus gali prieiti prie Dievo, ar gali turēti kokį nors susisiekimą su Juo.  Visus šiame laipsnyje esančius Dievas vadina sunais – žmogiškais sunais.  Adomas todel buvo sunus (Luk. 3:38), ir galējo susisiekti su Dievu, kol buvo nuolankume.  Visi, kurie priēmē Viešpaties Jezaus užbaigtąjį atpirkimo darbą, yra laikomi atsteigtais į pirmągą nekaltybę; to delei jie draugauja, ar susisiekia su Dievu.

     Evangelijos Amžiaus laiku Dievas siųlo specialių žmonēms pažadų, sakydamas, kad tam tikromis išlygomis jie galēs įgyti prigimties pakeitimą – kad jie paliaus buvę žemiškomis žmogystēmis, o pavirs į dangiškus, dvasinius sutvērimus, panašius į jų Atpirkēją Kristų.

Baptism -
A symbol of consecration.

  "...present your bodies a living sacrifice... your reasonable service."
Romans 12:1

     Kiti gi, skatinami Dievo meile, parodytąja atpirkimu nuo nuodēmēs, ir jausdami, kad jie nepriklauso patys sau, nes yra nupirktais didžiąja auka, sako:  ”Viešpatie, ką dabar man liepsi daryti?” Toki gauna Viešpaties atsakymą per Paulių kuris sako:

”Prašau jusų broiai, per Dievo mielaširdystę kad atiduotumet savo kunus kaipo gyvą auką, šventą ir Dievui prįmtiną, – jusų protingą tarnavimą.”  (Rom. 12:1)

     Ką apaštalas mano tuomi paraginimu apie musų pasiaukojimą gyvomis aukomis?  Jis mano, kad mes privalome pašvęsti Dievo tarnybai visas jiegas ir gabumus, kokius tik mes turime, kad jau gyventume ne sau, ne draugams, ne šeimynai, nke pasauliui, nei ne kitam kam., bet tik, nuolankiame tarnavime, Tam, kuris nupirko mus savo brangiuoju krauju.

     Mes neesame taip šventais, kaip Jezus, kuris niekad neturējo nuodēmēs, kadangi mes esame iš pasmerktosios žmonijos ir kadangi mes neišgalējome pasiekti pilno tobulumo pasielgime, nes manome, jog neturime to tobulumo į kokį esame pašauktais; bet mes turime tą turtą žemiškuose (sudaužomuose ir kiauruose) induose, idant musų galutino tobulumo garbē išrodytų Dievo malone, o ne musų pačių užtarnautuoju vaisiumi.  

    Vienok musų šventenybē ir musų priimtinumas Dievui aukomis susidaro todel, kad Dievas liuosai išteisino mus iš visų nuodēmių per musų tikējimą į Kristaus auką už mus.

M - Plane of Spirit Begettal
"And the Holy Spirit descended in a bodily shape like a dove upon him, and a voice...said, thou art my beloved Son..." Luke 3:22,
Acts 10:38

     Tie visi nuo pat pasišventimo Dievui yra jau nelaikomi daugiau žmonēmis, bet, kaipo pradētieji Dievuje per Teisybēs Žodį, jie laikomi ne žmoginiais, bet dvasiniais vaikais.  Jie tuomet yra vienu žingsniu arčiau prie atlyginimo, negu iš pradžių buvo, kuomet įtikējo.  Bet jų dvasinē esybē yra dar netobula: jie yra tik pradēti, bet dar negimę iš Dvasēs.

     Jie yra tik dvasinių vaikų prasidējusieji vaisiai, esantys laipsnyje M – dvasinio pradējimo laipsnyje.  Kadangi jie yra pradētais iš Dvasēs, tai jie nēra daugiau laikomi žmoginiais, bet dvasiniais, nes jų žmoginē prigimtis, kurią jie pirmiau turējo, tapo išteisinta ir jie atidavē ją, ar numarino, tuomi padarydami gyvąją auką, – šventą,

     Dievui priimtiną ir Jo priimtą auką.  Dabar jie tapo naujais sutvērimais Kristuje Jezuje:  seni daigtai (žmogaus viltys, norai ir palinkimai) praējo (numirē) ir viskas pasidare nauja, nes ”jus nesate kune, bet dvasēje, o jei taip, tai Dievo Dvasē gyvena jumyse.” (2 Kor. 5:17; Rom. 8:9)  Jei jus buvote pradēti iš Dvasēs, tai ”jus [kaipo žmonēs] esate numirę, o jusų gyvybē yra paslēpta su Kristumi Dievuje.”

     Laipsnis L parodo tobulų dvasinių esybių stovį. Bet pirm pasiekiant laipsnį L turi išsipildyti musų sutarties išlygos.  Vienas Dievo duotoje sutartyje dalykas yra tas, kad mes visi turime but numirę link visų žmoginių daigtų, o kitas dalykas – kad toji sutartis turi buti pildoma viso musų žemiškojo gyvenimo laiku ”apgalint kuną” (mirtį), atmetant į šalį musų norus ir pildant vien Dievo valią.  Įējimas į laipsnį L yra pavadintas gimimu, arba pilnu įējimu gyveniman jau kaipo dvasinei esybei.

     Visa Bažnyčia įžengs į šį laipsnį, kuomet bus surinkta (išrinkta) iš pasaulio ”pjuties” laiku [page 240] Evangelijos Amžiui besibaigiant.  Visi, ”kurie mirē Kristuje, prisikels pirmiausiai.”  Tuomet mes, kurie busime dar gyvi, susyk tapsime perkeistais – padarytais tobulomis esybēmis su kunais panašiais į Kristaus garbingąjį kuną, (nes ”mirtinas turi buti apvilktu nemirtinybe”).  Gi kuomet ateis pilnasis tobulumas, tai dalinasis tobulumas (pradējimo stovis su visais kuno trukdymais, kuriuose mes dabar esame) suvis išnyks.

     Bet dar yra ir tolesnis žingsnis, kurį reikia žengti už dvasinēs esybēs tobulumo, butent:  ”garbē, kuri seka paskui” – laipsnyje K.  Mes čia nekalbame apie asmens garbę, bet apie galybēs ar valdžios garbę.  Pasiekus laipsnį L pilnai gaunama asmens garbē, butent garbingoji esybē, panaši Kirstui.  Bet po tapimui tokiais tobulais, visiškai panašiais į musų Viešpatį ir Galvą, mes privalome dalyvauti su Juomi galybēs ir valdžios ”garbēje” – sēdēti su Juomi ant Jo sosto, taip kaip ir Jis, tapęs tobulu per prisikēlimą, buvo pasodintas po Augščiausiojo Majestoto dešinēs. Taip mes įeisime į amžinąją garbę laipsnyje K.

a - Adam in Perfection 
"And God said, Let us make man in our image, after our likeness..."
"And God saw every thing that he had made, and behold, it was very good..."
Genesis 1:27,31

c - Ancient Worthies
"...Abraham believed God, and it was counted to him for righteousness."
Romans 4:3

d - Mankind from flood to Messianic Age  
"Wherefore, as by one man sin entered into the world, and death by sin; and so death hath passed upon all men, for that all have sinned."
Romans 5:12

e - Fleshly Israel Typically Justified as a Nation
"For the law having
a shadow of good things to come, and not the very image of the things, can never with those sacrifices which they offered year by year continually make the comers thereunto perfect."
Hebrews 10:1

f - Jewish Time of Trouble
"Whose fan is in his hand, and he will thoroughly purge his floor, and will gather the wheat into his garner; but the chaff he will burn with fire unquenchable."
Luke 3:17

g - Jesus at age 30, a Perfect Man 
"...Christ Jesus... made himself of no reputation and took upon him the form of a servant and was made in the likeness of men."
Philippians 2:5,7

     Adomas buvo tobula esybe – priamida a.  Tēmykime jos vietą laipsnyje N, rodančiame žmogaus tobulumą.

     Laipsnyje R. nuodēmēs ir netobulumo arba nuopuolio laipsnyje, neturinti viršaus piramida b, netobula figura, reiškia nusidējusį Adomą ir jo ainius – ištvirkusius, nuodēmingus ir pasmerktus.

     Abraomas ir kiti tų laikų žmonēs, išteisinti per jų tikējimą ir daleisti draugauti su Dievu, yra vaizduojami [page 241] piramida (c) laipsnyje N.

    Abraomas buvo ištvirkusios žmonių šeimynos nariu ir iš prigimties priklausē su visais kitais į laipsnį R; bet Paulius sako, kad Abraomas buvo išteisintu per savo tikējimą, vadinasi – Dievas jį laikē neturinčiu nuodēmių ir tobulu delei jo tikējimo.

     Tas, Dievo apvertinime, iškēlē jį augščiau už ištvirkusį nuodēmingų žmonių pasaulį ir pastatē į laipsnį N; nors ištikrųjų ir nebudamas pilnai tobulu, jis buvo priimtu į tas malones, kurių Adomas neteko, butent į draugavimąsi su Dievu.  (Jok. 2:23)

     Visi esantys tobulumo (benuodēmingumo) laipsnyje N yra Dievo draugais, o Jis yra jų draugu; gi nusidējēliai (laipsnyje R) yra nesutikime su Dievu – ”priešai per jų nedorus darbus.”

     Žmoniją po Tvanui vaizduoja figura d, kuri vis stovi laipsnyje R – vis nesutikime su Dievu, – kuriame laipsnyje ir pasilieka iki tol, kuomet Evangelijos Bažnyčia yra surinkta ir Tukstantmetis Amžius prasideda.

     ”Kuniškasis Izraelius” Žydų Amžiaus laiku, kuomet pavyzdiniai bulių ir ožių aukojimai apvalydavo jį (ne tikrenybēje, bet tik pavyzdyje, nes ”įstatymai nieko nepadaro tobulu”  (Žyd. 7:19), buvo pavyzdyje išteisintu ir todel statomu (e) laipsnyje P, kuris yra pavyzdinio išteisinimo laipsniu, tęsiančiuosi nuo to laiko, kuomet buvo duoti įstatymai ant Sinajaus kalno, iki to laiko, kuomet Jezus užbaigē tuos įsakymus, prikaldamas juos prie kryžiaus. 

      .  Čia išteisinimo pavyzdis pasibaigē, įsteigiant ”geresnes aukas”, negu žydiškieji pavyzdžiai, – aukas, kurios ištikrųjų

”naikina pasaulio nuodēmes” ir ”padaro ateinančius į jas [pilnai] tobulais.” – Žyd. 10:1.

     Bandymų ir priespaudos ugnis, per kurią kuniškasis Izraelius perējo Jezaus laikuose, persijojusi jį ir atskyrusi iš jo vardinēs bažnyčios kviečius [page 242] – ”Tikruosius Izraelitus,” o ypač, po kviečių atskyrimo,

”sudeginusi pelus [tuolaikinēs tvarkos atmatas] neužgesinamoje ugnyje,”

yra parodyta figuroje f.  Tai buvo pervesmų laikai, kurių jie negalējo apsilenkti.  Žiur. Luk. 3:17, 21, 22; 1 Tes. 2:16.

     Jezus, sulaukęs trisdešimitį metų, buvo tobulu, užaugusiu žmogumi (g); Jis paliko dvasinio stovio garbę ir stojosi žmogumi, kad (per Dievo malonę) paragauti mirties už kiekvieną žmogų.

     Dieviškojo įstatymo nuosprendis yra galutinas: akis už akį, dantis už dantį, gyvastis už gyvastį.  Taigi buvo reikalinga, kad tobulas žmogus numirtų už žmoniją, nes teisingumo reikalavimas negalējo buti patenkintu kitaip.

     Angelo mirtis nebutų reiškusi žmogaus atpirkimui daugiau už mirtį tų ”bulių ir ožių kurie niekad negal panaikinti nuodēmēs.” 

    Todel Jis, kuris yra vadinamas ”Pradžia Dievo Tvērimo,” stojosi žmogumi, buvo ”padarytas kunu,” kad galētų duoti atpirkimą (atatinkamą kainą) žmonijos atvadavimui. 

    Jis turējo buti tobulu žmogumi, nes kitaip Jis nebutų padaręs nei tupučio daugiau už kurį nors kitą nupuolusios žmonijos narį to atpirkimo reikalu.  Jis buvo ”šveentas, nekaltas, nesuteptas ir skirtingas nuo nusidējēlių.”

     Jis pasiekē tokią pat formą ir panašumą, kokią nusidējēliai turējo – ”nuodēmingo kuno panašumą” – butent – žmogaus išvaizdą.

    Yra parašyta, kad ”Jis pats pasiēmē musų negales ir kentē musų ligas”  (Izaj. 53:4) ir kad ”dora [gyvybē, ištvermē, vikrumas] [page 243] ējo iš Jo ir gydē juos visus.” – Mork. 5:30;  Luk. 6:19;  Mat. 8:16, 17.

     Atsiradęs (tobulo) žmogaus išvaizdoje, Jis nusižemino ir buvo nuolankiu iki mirties.  Jis atsidavē Dievui, sakydamas:  ”Štai aš ateinu [knygose yra parašyta apie mane] išpildyti Tavo valę o Dieve!” – ir atvaizdavo šį pasišventimą apsikrikštijimu vandenyje.  Kuomet Jis taip save atidavē, pašvęsdamas savo esybę, tai Jo auka buvo šventa (tyra) ir Dievui priimtina, ką Dievas ir parodē pripildydamas Jį Savo Dvase ir galybe, nes Švento ji Dvasē atējo ant Jo, patepdama Jį.

h - Jesus, Spirit Begotten at Jordan 
"And Jesus, when he was baptized, went up straightway out of the water: and, lo, the heavens were opened unto him, and he saw the Spirit of God descending like a dove, and lighting upon him."
Matthew 3:16

i - Jesus Resurrected as a Divine Being
"And he is the head of the body, the church: who is the beginning, the firstborn from the dead..."
Colossians 1:18

     Šis pradējimas buvo žingsniu augštyn iš žmoginio stovio, kaip parodo piramida h laipsnyje M, kuris yra dvasinio prasidējimo laipsniu.  Šiame laipsnyje Jezus praleido pusketvirtų savo gyvenimo metų – iki kol Jo žmoginē esybē užšibaigē ant kryžiaus.

     Paskui, išbuvęs numirusiu tris dienas, Jis prisikēlē į gyvenimą – į dvasinēs esybēs tobulumą (i, laipsnis L) – užgimęs Dvasēje, ”pirmasis gimęs iš numirusiųjų.”  ”Tas, kuris gimęs iš Dvasēs, yra dvasē.”

     Todel Jezus, keldamasi ir po prisikēlimo iš numirusių, buvo dvasē – dvasinē esybē, bet jau ne žmoginē esybē kokioje nors prasmēje.

     Tiesa, po prisikēlimo, Jis turējo galę pasirodyti ir pasirodē, kaipo žmogus, kad galētų mokinti savo mokinius ir įrodyti jiems, kad Jis jau nēra daugiau numirēliu; bet Jis jau nebuvo žmogumi ir nebuvo daugiau žmoginių apystovų valdomas, nes galējo išeiti ir ateiti kaip vējas (net kuomet durys buvo uždarytos), ir neikas negalējo pasakyti iš kur Jis atējo ir kur nuējo.

”Taip ir kiekvienas, kuris yra [page 244] gimęs iš Dvasēs.” – Jono 3:8.  Palyg. 20:19, 26.

k - Jesus, 40 days after his resurrection in divine glory 
"Which he wrought in Christ, when he raised him from the dead, and set him at his own right hand in the heavenly places, far above all principality and power, and might, and dominion, and every name that is named."
Ephesians 1:20,21

l - Jesus, in the Gospel Age, set down with the Father on His  throne 
"To him that overcometh will I grant to sit with me in my throne, even as I also overcame and am set down with my Father in his throne."
Revelation 3:21

     Praējus keturiasdešimčiai dienų po prisikēlimo, Jezus užžengē į Majestotą augštybēse – į Dieviškosios Garbēs laipsnį K (piramida k).  Evangelijos Amžiaus laiku Jis buvo garbēje (l),  ”pasisēdo su Tēvu ant Jo sosto,” ir yra Galva Jo Bažnyčios ant žemēs – jos užveizdētojas ir vadas.

     Visu tuoju Evangelijos Amžiaus laiku Bažyčia buvo vystymosi, lavinimosi ir bandymo stovyje delei tikslo, kad Amžiaus pjuties pabaigoje ji galētų tapti Jo nuotaka ir sanpaveldēja.

    Todel ji draugauja Jo kančiose, kad ji butų ir pagarbinta drauge su Juomi (laipsnyje K), kuomet ateis atatinkamas laikas.

    Bažnyčios žingsniai į garbę yra tie patys, ką ir jos Vado ir Viešpaties, kurisai

”parodē mums pavyzdį, kaip mes turime sekti Jo pēdomis”

– išskiriant tik tą, kad Bažnyčia pradeda eiseną nuo žemesnio laipsnio.

     Mes matēme, kad Viešpats atējo į pasaulį žmoginio tobulumo laipsnyje N, kuomet mes visi iš Adomo padermēs esame ant žemesniojo laipsnio R – kuris yra nuodēmēs, netobulumo ir neapykantos link Dievo laipsniu.

     Todel pirmiausiuoju dalyku, kokio mums reikia, tai tapti išteisintais ir pasiekti laipsnį N.  Kaip tą įvykinti?  Ar gerais darbais?  Ne: nusidējēliai negal daryti gerų darbų.  

    ”Mes esame išteisintais [pakeltais į laipsnį N] per tikējimą.”  O taipgi ”budami išteisintais per tikējimą, mes turime santaiką su Dievu” (Rom. 5:1); ir nesame daugiau laikomi Dievo priešais, bet išteisintais žmogiškais sunais, esančiais tame pat laipsnyje, kaip ir Adomas ir Viešpats Jezus, tik tuo  skirtumu, kad anuodu buvo tikrai tobulais, kuomet mes esame tik Dievo laikomi už tobulus.

     Tokį daleistiną tobulumą mes matome patikēdami Dievo Žodžiui, kuris sako:  Jus esate ”nupirktais,” ”atpirktais,” ”liuosai išteisintais iš visokių dalykų.”  Mes stovime Dievo akyse nekalti, nesutepti ir šventi Kristaus teisingumo rubuose, kurie priskaityti mums per tikējimą.

     Musų nuodēmes Jisai sutiko paimti ant savęs, kad galētų paimti ant savęs ir musų bausmę; ir Jis numirē už mus, lyg kad Jis pats butų buvęs nusidējēliu.  Todel Jo teisingumas tenka visiems, kurie priima Jo atpirkimą, ir tasai teisingumas atneša su savim visas teises ir palaimas, kokios pradžioje buvo prieš nuodēmēs atsiradimą.  Jis atsteigia mus į gyvenimą ir į draugavimąsi su Dievu.  Tą draugavimąsi mes galime gauti tuojau, išpažindami tikējimą, o gyvenimas ir pilnesnis draugavimas bei linksmybē yra užtikrinti Dievo nuskirtuoju ’atatinkamu laiku.’

      Evangelijos Amžiaus laiku Jis šaukē tą ”sanpaveldējų” ”mažąjį burelį”, sakydamas: ”Mano sunau, duok man savo širdį” – reiškia, duok pats save, visą tavo žeminę galę, tavo valę, tavo gabumus, viską atiduok man, taip, kaip Jezus tau pavyzdį parodē; tai aš padarysiu tave sunumi augštesniame laipsnyje už žmoginį.  Aš padarysiu tave dvasiniu sunumi, su dvasiniu kunu, panašum į prisikēlusį Jezų, kuris yra ”panašiausiu Tēvo asmens paveikslu.” 

     Jei tu atiduosi visas savo žemiškąsias viltis, palinkimus, tikslus ir t. t., pašvęsk žmoginąją prigimtį visiškai ir naudok ją mano tarnavimui, tad aš duosiu tau augštesnę prigimtį už visų kitų žmonių prigimtį; aš padarysiu tave ”dieviškosios prigimties dalyviu” – ”Dievo paveldēju ir sanpaveldēju su Jezumi Kristumi, jei tu kentēsi su Juomi, kad butumei ir pagarbintas su Juomi.” 

*) Žodis ”prigimtis” yra vartojamas toje prasmēje, kuomet sakoma, kad žmogus yra blogos prigimties.   Tikrai sakant, žmogus negal turēti blogos prigimties.  Žmogaus prigimtis yra tik ”labai gera,” žemiškoji dieviškosios prigimties atvaizda.   Taigi kiekvienas žmogus yra geros prigimties, tik toji prigimtis tapo nupuldyta.  Iš prigimties žmogus negal buti nedoru, žiauriu ir t. t. – jis turi buti tik panašiu į Dievą.   Tokioje prasmēje mes tą žodį ir vartojame šioje knygoje.   Mes esame Kristaus išteisinti, kad atgauti visas musų prigimties teises ir palaimas – žemiškąją Dievo išvaizdą.

     Tiesa, mes neprivalome pamesti musų tikējimo, nes tuomi netektume ir musų išteisinimo, bet budami išteisintais ir [page 247] laikydamiesi tikējimo, mes išgalime (per malonę, duotąją mums musų prasidējimu iš Dvasēs) atlikti darbus teikiančius Dievui priimtinų vaisių.  O Dievas to reikalauja, nes tai yra auka, kurią mes pasižadējome padaryti.  Dievas reikalauja, kad mes parodytume, jog įvertiname tą didžiąją dovaną, atiduodami už ją viską, ką tik turime, ne žmonēms, bet Dievui, – tą per Kirstų Jam priimtiną šventąją auką – musų protingą Jam tarnavimą.

The Widow's Mite - pictures the Christian giving his/her all in consecration.

     Pašventę viską, mes esame pradēti iš Dvasēs, mes pasiekiame laipsnį M; čia, jei vartosime tą galę, kokia mums duota, mes galēsime išpildyti visas musų sutartis ir išeiti pergalētojais, o net daugiau, negu pergalētojais per Jį (Jo galybę ar Dvasę), kuris mus mylējo ir atpirko savo brangiuoju krauju.  Vienok eidami Jezaus pēdomis privalome žinoti, kad –

”Jei prie tikslo eit pradēsi –
Lai tau pasilsio nebuna;
Pasilsēt tuomet galēsi,
Kuomet gausi jau karuną.”

     Karuną gausime tuomet, kuomet mes, kaip tikintysis musų brolis Paulius laimingai kovosime ir užbaigsime kelionę, bet ne ankščiau.  Iki to laiko musų darbo ir tarnavimo aukos liepsna ir dumai lai kįla augštyn kasdien, – kvepianti ir per musų Viešpatį Jezų Kristų Dievui priimtina auka. [page 248]

    Šitas viso Kristaus Kuno su Galva suvienijimas ir pagarbinimas, kaip mums išrodo, bus ”Avinēlio vestuvēs” su Jo Nuotaka, kuri tuomet pilnai įeis į Viešpaties linksmybes.

m - Spirit Begotten Class who become the Great Company
"...a great multitude, which no man could number... stood before the Lamb, clothed with white robes, and palms in their hands."
Revelation 7:9

n - Spirit Begotten Class who become the Bride of Christ
"Fear not, little flock, for it is your Father’s good pleasure to give you the kingdom." Luke12:32

     Šiuodvi rušys gyvavo per visą Evangelijos Amžių; abidvi davē Dievui pažadą tapti gyvomis aukomis; abidvi buvo ”Mieliausiojo priimtos” ir pradētos iš Dvasēs kaipo ”nauji sutvērimai.”  Skirtumas tarp juodviejų yra tas: n reiškia tuos, kurie išpildo savo pažadą ir yra Kristuje numirę link žemiškų norų tikslų ir palinkimų, o m reiškia didesniąją draugiją dvasēje pradētųjų vaikų, kurie darē savo pažadą, bet, dēja! – nepildo jo.  Rušis n susidaro iš pergalētojų, kurie taps Kristaus Nuotaka, sēdēs garbēje su Viešpačiu ant Jo sosto – laipsnyje K. 

     Jie tai yra ”mažuoju bureliu,” kuriam Tēvas malonējosi duoti Karaliją.  (Luk. 12:32)  Esantieji rušyje m šalinasi [page 249] nuo žmoginēs valios numarinimo, vienok Dievas vis myli juos ir todel atves juos per vargus ir nelaimes į laipsnį L, kuris yra dvasinio tobulumo laipsniu.  Bet jie bus netekę teisių prie laipsnio K – garbēs sosto, nes jie nebuvo pergalētojais.

     Jei mes įvertiname musų Tēvo meilę, jei mes trokštame gauti Viešpaties pagyrimą, jei mes geidžiame tapti Jo kuno nariais, Jo nuotaka, bei sēdēti ant Jo sosto, tai mes turime išpildyti musų pažadą tikrai ir liuosu noru.

p - Believers, but not fully consecrated 
"For many are called, but few are chosen."
Matthew 22:14

q - Church- Goers, but not Believers; Hypocrites
"Beware of false prophets, which come to you in sheeps’ clothing, but inwardly they are ravening wolves."
Matthew 7:15

"Let both grow together until the harvest; and in the time of harvest I will say to the reapers, Gather ye together first the tares, and bind them in bundles to burn them: but gather the wheat into my barn."  
Matthew 13:30

     Jei jie laikysis tikējimo ir pilnai pasiduos teisingiems Kristaus Karalijos įstatymams, tai Atsteigimo Laikais, jie galutinai įgys panašumo į tobuląjį žemēs žmogų Adomą.  Jie pilnai atgaus viską, ką Adomas buvo praradęs.  Jie gaus tokį pat proto, doros ir kuno žmoginį tobulumą ir pasidarys vēl panašiais į Dievą, kaip kad buvo Adomas; nes tam viskam jie ir buvo atpirktais.  O jų vieta laipsnyje N, kaipo tų, kurie girdējo ir įtikējo į išganymą per Kristų, yra specialē palaima, kurios jie, tikējimą, susilaukia greičiau, negu abelnasis pasaulis (nes visi bus atvesti į tikrąjį Tiesos pažinimą Tukstantmetiniame Amžiuje).

     Jie gaus progos ankščiau pradēti ir greičiau eiti gerojon pusēn.  Bet rušis p neįstengē šiuo laiku pasinaudoti tikrais tikējimo į išteisinimą vaisiais, kurie dabar teikiami tuo tikslu, kad davus progos kai-kuriems padaryti priimtiną auką ir buti priskirtais prie rušies n, kaipo ”Kristaus kuno” nariai. [page 250]

     Esantieji rušyje p gauna Dievo malonę (išteisinimą) ”bereikalingai” (2 Kor. 6:1), nes jie nemokanaudotis jąja, kad eiti pirmyn ir tapti priimtinomis aukomis šiuo laiku, kuomet aukos yra Dievo priimamos.  Šios rušies žmonēs, nors jie nēra ”šventaisiais” neigi pašvęstojo  ”kuno” nariais, yra apaštalo vadinami  ”broliais.”  (Rom. 12:1)  Toje prasmēje visa žmonija, kuomet bus atsteigta, bus amžinai Kristaus broliais ir Dievo vaikais, nors ir skirtingos prigimties.  Dievas yra Tēvu visų, kurie tik yra santaikoje su Juo visuose laipsniuose ir visose prigimtyse.

     Kita priklausančioji vardinei bažnyčiai rušis, kuri netikējo niekad į Jezų kaipo auką už žmonių nuodēmes ir kuri delei to yra neišteisinta – ne laipsnyje N – yra parodoma žemiau laipsio N skyriuje q.  Šie yra ”vilkai avių kailiuose,” nors jie vadina save Krikščionimis ir yra laikomi vardinēs bažnyčios nariais. 

     Jie nēra tikrai tikinčiais į Kristų, kaipo į jų Atpirkēją; jie priklauso į laipsnį R; jie yra pasaulio dalimi ir neturi vietos Bažnyčioje, kuriai jie yra labai kenksmingi.  Šitokiame mišriame stovyje, su tomis visomis rušimis n, m, p ir q susikuopusioms į kruvą ir pasivadinusiomis krikščionimis, Bažnyčia išgyveno per visą Evangelijos Amžių.  Kaip Viešpats išanksto pasakē, žemiškoji dangaus karalija (vardinē bažnyčia) yra panaši dirvai užsētai kviečiais ir kukaliais. 

     Ir Jisai pasakē, kad ”tegul abeji auga iki pjuties” busiančios Amžiaus pabaigoje.  Pjuties laiku Jis pasakys pjovējams (”angelams” – Jo pasiuntiniams) : Surinkite kruvon kukalius, suriškite juos į pēdus ir sudeginkite juos, o kviečius sukraukite mano kluonan.—Mat. 13 :38, 41, 49.

     Kadangi esantieji rušyje p nepašvenčia savo tarnavimų ir talentų Viešpačiui, kuris juos atpirko – neteikia protingo tarnavimo, -- tai, be abejonēs, jie pašvenčia daug laiko ir talentų priešinimuisi Dievui, o tuomi jie tarnauja Jo priešui.

The Harvest is a time of separation ...the Wheat from the Tares.

    Ši pjutis, kaip Žydų Amžiaus pjutis, pirmiau turi buti Bažnyčios išmēginimo ir išsijojimo laiku, o paskui rustybēs, ar  ”septynių paskutinių bausmių” laiku visam pasauliui, neišskiriant nei vardinēs bažnyčios. Žydiškoji Bažnyčia buvo  ”šešēliu” ar pavyzdžiu kuniškame laipsnyje viso to, kuomi tik Evangeliškoji Bažnyčia naudojasi dvasiniame laipsnyje.  Tas, kuomi buvo išmēgintas Izraelius jo Amžiaus pjutēje, buvo tuomet jam parodyta TIESA. 

     Tąja tiesa, kuriai tuomet buvo laikas atējęs, buvo pjautuvas, kuris atidalino ”tikruosius izraelitus” nuo vardinēs Žydų Bažnyčios; o tikrųjų kviečių, palyginamai su išpažintojų skaičiumi, buvo tik menka dalelē.  Tokia yra ir šio Amžiaus pjutis.  Evangelijos Amžiaus pjutis, panašiai į Žydų Amžiaus pjutį [page 252] yra prižiurima Augščiausiojo Pjovējo, musų Viešpaties Jezaus, kuris tuomet bus atējęs (Apr. 14:14)

      Pirmuoju musų Viešpaties darbu to Amžiaus pjutēje bus atidalinti teisybę nuo klastos.  Vardinę Bažnyčią, delei jos mišraus stovio, Viešpats vadina ”Babilonija” – maišatiene; o  pjutis ira laiku išskirstymui įvairių rušių esančių vardinēje bažnyčioje ir išnokinimui bei ištobulinimui rušies n. Kviečiai bus atskirti nuo kukalių, nunokę grudai, nuo nenunokusių ir t. t.  Esantieji rušyje n yra užderējimo  ”pirmieji vaisiai,” kurie po išskyrimo taps atatinkamu laiku Kristaus nuotaka ir amžinai bus su Viešpačiu Jo panašume.

r - Jesus, at His second advent
"And if I go and prepare a place for you, I will come again, and receive you unto myself; that where I am, there ye may be also."
John 14:3

S - World's time of trouble in Gospel Harvest. Separation of Wheat and Tares.

     Piešinēliai t, u ir v parodo Babiloniją –vardinę bažnyčią – puolančią, sutrukusią į sklypus anuose perversmuose  ”Viešpaties Dienoje.”  Nors tas gali išrodyti baisiu dalyku, bet jis bus dideliai tikrųjų kviečių naudai.  Babilonija griuva todel, kad ji nēra tuomi, kuo sakosi esanti. 

     Vardinē bažnyčia turi savyje daug veidmainių, kurie prisidējo prie jos delei josios garbingos stovenēs pasaulio akyse ir kurie savo elgimosi daro Babiloniją dvokiančia pasaulio nosims. Viešpats visuomet žinojo jų tikrąjį pobudį, bet sulyg savo tikslo Jis leido jiems buti iki pjuties, kurioje Jis 

”surinks iš savo karalijos [iš tikrosios bažnyčios, ir suriš į pundus] visus darančius papiktinimą ir visus darančius nedorybę, ir įmes juos į liepsnos krosnį [nelaimę, sunaikinančią jų žemiškąją tvarką ir klaidingą išpažinimą]... Tuomet teisieji [rušis n] švies kaip saulē jų Tēvo karalijoje.” (Mat. 13:41—43) 

     Svarbia busiančiųjų bažnyčios perversmių priežasčia bus visokios bedievybēs [page 253] ir spiritizmo augimas, delei kurio bus aštrių mēginimų, nes Babilonijoje telpa labai daug mokslų priešingų Dievo Žodžiui. 

    Kaip Žydų Amžiaus pjutyje Kristaus kryžius buvo žydui, laukusiam garbēs ir galybēs, tik suklupimo priesžasčia, o protingiausiam pasaulio graikui – tik nesąmone, taip Evangelijos Amžiaus pjutyje tasai kryžius bus suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola.

t - Great Company
"Now if any man build upon this foundation ...wood, hay, stubble; ... it shall be revealed by fire; and the fire shall try every man’s work..."
I Corinthians  3:12,13

u - Babylon Falling
"And the great city was divided into three parts, and ... fell; great Babylon came in remem- brance before God to give unto her the cup of the wine of the fierceness of his wrath."
Revelation 16:19

v - Babylon, Hypocrite Element
"And he cried mightily with a strong voice, saying, ‘Babylon the great is fallen, and is become the habitation of devils, and the hold of every foul spirit." Revelation 18:2

w - Glorified Christ, Head and Body
"And I John saw the holy city, the new Jerusalem...prepared as a bride adorned for her husband."
Revelation 21:2

     Tie, kurie budavojo atatinkamai ir kurie delei to bus įgiję tikrąjį pobudį yra parodyti piešinēlyje s, kuomet t parodo ”didyjį burį”, kuris buvo pradētas iš Dvasēs, bet kuris budavojo iš medžio, šieno ir šiaudų, -- kviečiai, bet ne pilnai nunokę pirmojo derliaus (s) rinkimo laiku. 

     Jie (t) negaus sosto ir dieviškosios prigimties dovanų, bet galutinai užgims kaipo dvasinēs esybēs, kuris laipsnis yra žemesniu už dieviškąją prigimtį. 

     Budami tikrai pašvęstaisiais, jie visgi buvo svietiškosios dvasēs apgalēti iki tokio laipsnio, kad jie neįstengē atiduoti savo gyvybēs, kaipo aukos. 

     Net ”pjuties” laiku, kuomet gyvieji Nuotakos nariai bus atskiriami nuo kitų per teisybę, kitų, o podraug ir tų kurie yra rušyje t, ausys bus apkurtusios girdējimui.  Jie tingēs tikēti ir tingēs veikti tuo atskyrimo laiku. 

     Jie, be abejonēs, labai nusigąs pamatę vēliau, kad Nuotaka jau prirengta ir su Viešpačiu suvienyta, ir kad jie per savo negirdējimą ir nerangumą neteko didžiosios dovanos. 

     Bet tuomet jie pradēs pažinti visą grožį Dievo plano, kaipo meilēs įrodymo ir jiems ir visam pasauliui, ir todel užmirš savo nuliudimą ir šaukti

”Aleliuja! Visagalis Viešpats Dievas karaliauja.  Linksminkimēs ir džiaugkimēs [page 254] ir Jam garbę duokime, nes atējo Avinēlio vestuvēs ir Jo Nuotaka jau prisirengē.”  (Apr. 19:6, 7)

     Pastebēkime taipgi gausingą Viešpaties patvarkymą – pasiųstąjį jiems pakvietimą. – Nors jus neesate Avinēlio Nuotaka, vienok galite valgyti vestuvių pietus –

”Palaiminti yra tie, kurie yra pakviesti pietauti Avinēlio vestuvēse.” (Eil. 9) 

     Šitas burys per Viešpaties pabaudimą įeis atatinkamu laiku į pilną santaiką su Juomi ir Jo planu, ir išskalbs savo rubus, kad galutinai užimti vietą arti Nuotakos – y dvasiniame laipsnyje L. – Apr. 7:14, 15.

x - The glorified Christ class reigning
"...they shall be priests of God and of Christ, and shall reign with him a thousand years."
Revelation 20:6

     Perversmių laiku kuniškas Izraelius  (e), buvēs atmestu iki pagonų pilnumui ateinant, bus atsteigtas Viešpaties malonēje ir Evangelijos Bažnyčia, arba dvasinasis Izraelius, bus užbaigta ir pagarbinta.  Tukstantmetinio Amžiaus laiku Izraelius bus vyriausiąja tauta ant žemēs, viršuje visų žemiškame laipsnyje esybių, kurios vienybēn ir santaikon bus laipsniškai atvedami visi nuolankieji.

     Jų o taipgi ir viso pasaulio atsteigimas į tobulą žmoginę prigimtį, bus laipsnišku darbu, kurio užbaigimui reikēs viso Tukstantmetinio Amžiaus laiko.  Tuo Kristaus karaliavimo per tukstantį metų laiku adominēs mirties pasekmēs bus laipsniškai išnaikintos. 

    Jos visoki laipsniai – ligos, skausmai, silpnybēs, kaip ir patsai kapas, nusilenks prieš Didžiojo Atsteigējo galę ir taip, to Amžiaus pabaigoje didžioji musų braižinyje piramida bus užbaigta. 

     Kristus (x) bus visų daigtų –viso to didžiojo burio angelų ir žmonių – viršune (Galva) arčiausiai prie Tēvo; žemiau Jo bus didysis dvasinių esybių (y) burys, o dar žemiau angelai; paskiau seks Izraelius sulyg kuno (z) įimant tik [page 255] tikruosius izraelitus visų žemēs tautų priešakyje; paskiau seka pasaulis žmonių (w) atsteigtų į tobuląją esybē, panašią žmonijos galvai Adomui pirm jo nusidējimo.  Šitas atsteigimas bus įvykintas laipsniškai Tukstantmetinio Amžiaus laiku – ”Atsteigimo Laiku.” ( Apašt. Darb. 3:21)

     Kai-kurie, vienok, bus išnaikinti iš žmonių tarpo : pirmiausiai visi tie, kurie pilnoje šviesoje ir galimybēje nenorējo per visą šimtą metų eiti link teisingumo ir tobulumo  (Izaj. 65:20), o paskui visi tie, kurie ējo į tobulumą, bet galutiname bandyme Tukstantmetinio Amžiaus pabaigoje pasirodē netikinčiais. (Apr. 20:9) 

     Toki mirs antrąja mirčia, iš kurios jau nebus prisikēlimo, nei atsteigimo.  Vienas tik asmeniškas bandymas yra paskirtas.  Tiktai vienas atpirkimas bus duotas.  Kristus daugiau nemiršta.

    Kuomet mes žiurime į musų Tēvo didyjį planą del Bažnyčios iškēlimo ir per ją del palaiminimo Izraeliaus ir visų žemēs šeimynų per visų daigtų atsteigimą, tai prisimename angelų giesmę:

W - Mankind restored to perfection and harmony with God 
"... Behold the tabernacle of God is with men, and he will dwell with them, and they shall be his people, and God himself shall be with them, and be their God."
Revelation 21:3

”Garbē Dievui augštybēse, o ant žemēs ramybē ir gera valia žmonēms!” 

     Tas bus Dievo plano užbaiga – ”surinkimas kruvon visų daigtų Kristuje.”  Kas galēs tuomet pasakyti, kad Dievo panai nenusisekē?  Kas tuomet pasakys, kad Jis nepakeitē blogą ant gero ir neprivertē žmogaus ir velnio neapykantą duoti Jam garbę?

     Piramidos paveikslēlis ne vien labai tinka tobulų daigtų atvaizdavimui, bet pilnai atsako vaizdo tikslui, parodydamas viso sutvērimo vienumą, nes Dievo plano išsipildyme tas bus vienu, kuomet visų daigtų santaika ir tobulumas bus pasiekta vadovaujant Kristui, kuris yra Galva ne tik Bažnyčios, esančios Jo kunu, bet ir Galva visų daigtų esančių danguje ir ant žemēs. – Efez. 1 :10.

     Visi, kurie tik turēs šiame budinke buti, turi persiimti nuolankumo dvase link Dievo, bei meilēs dvase link Jo ir visų Jo sutvērimų  (taip plačiai parodytąja Jezuje),  kad išpildytų prisakymus: Mylēsi savo Viešpatį visa tavo širdžia, minčia, siela ir pajiega, o tavo artymą –kaip pats save.

     Ir nors šitoji tvarka yra visiškai prieštaraujanti žemiškam budavojimui, vienok kaip tai nuoseklu, kad akmuo, sulyg kurio išvaizdos turi buti pastatytas visas budinkas, privalo buti padētu pirmiausiai.  Ir kaip nuoseklu taipgi surasti, kad musų pamatas dedamas augštyn, o ne žemyn ir kad mes, kaipo gyvi akmenys, esame ” budavojami augštyn [page 257] į Jį visuose dalykuose.”

     Taip tasai darbas bus stumiamas pirmyn Tukstantmetinio Amžiaus laiku, kol kiekvienas sutvērimas, visokios prigimties danguje ir ant žemēs garbins Dievą ir tarnaus Jam atatinkant tobulojo nuolankumo linijorms.  Pasaulis bus tuomet švarus, nes toje dienoje 

”Įvyks, kad kiekviena siela, kuri neklausys to pranašo, bus išrauta iš žmonių tarpo” – antroje mirtyje. – Apašt. Darb. 3 :22, 23.

ŠVENTINYČIA TYRUOSE

     Toji lekcija, kuri buvo parodyta Amžių Plane, yra išguldoma ir šiame dieviškai sutvarkytame vaizde, kurio pilnesni išaiškinimai bus paduoti paskiau. Mes pridējome jį kaipo priedą, kad jo skirtingi laipsniai, ar žingsniai į Šventų-Švenčiausį, butų aiškiai įmatomi ir įvertinami, kaip kad buvo išgalēms ištyrta. 

     Iš lauko, už Šventenyčios sienų tęsiasi visas nuodēmių pasaulis nupuolimo laipsnyje  R.  Įeidami per ”vartus” į ”kiemą”, mes tampame tikinčiais, ar išteisintaisiais laipsnyje  N.

     Tie, kurie eina pirmyn pasišventime link Šventinyčios durių ir įeina jon (laipsnis M), tampa kunigais.  Jie yra pastiprinami ”šventąja duona,” apšviečiami  ”liktorium” ir leidžiami aukoti priimtiną Dievui per Jezų Kristų smilkymą ant ”Aukso Altoriaus.” 

     Galop, pirmąjame prisikēlime, jie įeina į tobuląjį dvasinį stovį, ar  ”Šventų-Švenčiausį”  (laipsnis L)  ir yra suvienytais su Jezumi Karalijos garbēje, laipsnyje K.

“Dżiaugsmas pasauliui, Viešpats čia,
Żemē, Karalių priimk,
Tegul kiekvieno širdis prisirengia,
Ir meilingą dovaną Jam atneša.”
[page 258]

DIEVIŠKASIS PLANAS

Koks puikus, o Dieve, Tavo Planas,
Kaip išmintingai ir tvarkiai sudarytas;
Tavo išminties išgalvotas-użbrieżtas,
Tavo rankomis nupieštas-padirbtas.

Laikai ir gadynēs, Tavo nuskirti,
Żmonijos naudai ir palaimai leisti –
Prityrti, mokintis, blogą pażinti,
Piktą atmesti, gerą pasirinkti.

Tavo Planas taip puikus-garbingas,
Kad kiekvienas turētų būti Tau dēkingas;
Supratę ir pażinę mes dżiaugiamēs,
Ir tavo palaimomis dalinamēs.

Skirtingos prigimtys, įvairūs laipsniai,
Įvairūs lankai ir skirtingi amżiai –
Išpalengva pirmyn żengia, vystosi,
Palaiminti kiekvieną żmogų, rengiasi.

Koks garbingas, o Tēve, Tavo Planas,
Kaip grażus, iškilmingas, stebuklingas,
Parodantis išmintį, meilę, galybę, teisybę.
Reiškiantis garbę, dydybę ir gerybę.

Kas kitas kaip Tu, o Dieve meilingas,
Kas kitas kaip Tu, o Tēve teisingas –
Galējo išrasti Planą taip naudingą,
Taip reikšmingą, bet aiškų-suprantamą?

Protas atsako, kad Dievas Autorius,
Neżiūrint ką Jis vartojo uż įrankius.
Jam duokim garbę, dēkingi būkim,
Jo vardą šlovingą visur apsakykim.

Kas Jo nesibijotu, Jį negarbintu,
Kas Jam nedēkotu, Jo nēslovintu;
Jis vienas šventas, šviesybēj gyvenąs,
Visur valdąs ir visur karaliaująs.